Energinio naudingumo sertifikatas tapo neatsiejama nekilnojamojo turto rinkos dalimi, tačiau informacijos apie jį gausa sukūrė nemažai mitų ir klaidingų įsitikinimų. Šiandien išnagrinėsime 7 labiausiai paplitusius mitus, kurie gali kainuoti jums pinigus, laiką ir sukelti bereikalingą stresą nekilnojamojo turto sandorių metu.
Mitas #1: „Sertifikatą galima įsigyti bet kada, nėra jokio skirtumo kada”
Tiesa: Blogiausias laikas rūpintis energinio naudingumo sertifikatu – likus kelioms dienoms iki nekilnojamojo turto sandorio. Deja, būtent taip elgiasi dauguma savininkų.
Sertifikato išdavimas – tai ne momentinė procedūra. Ekspertai turi atlikti pastato apžiūrą, surinkti duomenis, atlikti skaičiavimus ir tik tada išduoti dokumentą. Šis procesas dažniausiai užtrunka 3-5 darbo dienas, o piko sezonu (pavasarį ir rudenį) – net iki 2 savaičių.
Skubos tvarka išduodami sertifikatai kainuoja brangiau, o kartais tokia paslauga išvis neteikiama dėl didelio užimtumo. Netinkamu laiku užsakytas sertifikatas gali atidėti jūsų nekilnojamojo turto sandorį, o tai reiškia potencialiai prarastą pirkėją.
Mitas #2: „Visi sertifikatai yra vienodi, svarbu tik turėti dokumentą”
Tiesa: Energinio naudingumo sertifikatai skiriasi tiek kokybe, tiek tikslumu, tiek išsamumu. Pigiausi sertifikatai dažnai parengiami tik formaliai, remiantis minimaliais duomenimis ir standartinėmis reikšmėmis.
Profesionaliai parengtas sertifikatas ne tik tiksliai įvertina pastato energinį naudingumą, bet ir pateikia išsamias rekomendacijas dėl galimų pagerinimų. Šios rekomendacijos gali tapti svarbiu koziriu derybose dėl nekilnojamojo turto kainos.
Pavyzdžiui, jei jūsų būstas turi žemą energinio naudingumo klasę, bet sertifikate detaliai nurodytos nebrangios priemonės, kuriomis galima ją pagerinti, tai gali sušvelninti neigiamą įspūdį potencialiam pirkėjui ir padėti išlaikyti aukštesnę kainą.
Mitas #3: „Žema energinio naudingumo klasė visada reiškia didelius nuostolius”
Tiesa: Ne visos žemos energinio naudingumo klasės yra vienodai „blogos” ir ne visos aukštos klasės yra vienodai „geros”.
Energinio naudingumo klasė (nuo A++ iki G) yra tik vienas iš rodiklių. Svarbu analizuoti konkrečius energijos suvartojimo duomenis (kWh/m² per metus) ir suprasti, kodėl pastatas priskirtas būtent tokiai klasei.
Pavyzdžiui, būstas gali turėti D klasę dėl pasenusio šildymo katilo, nors visos kitos charakteristikos (sienos, langai, stogas) yra geros būklės. Tokiu atveju vieno elemento pakeitimas gali reikšmingai pagerinti energinį naudingumą.
Kita vertus, A klasės naujos statybos butas su dideliais panoraminiais langais pietinėje pusėje gali būti labai energiškai efektyvus šildymo atžvilgiu, bet vasarą reikalauti didelių energijos sąnaudų vėsinimui.
Mitas #4: „Senas pastatas negali turėti geros energinio naudingumo klasės”
Tiesa: Pastato amžius ne visada tiesiogiai koreliuoja su energiniu naudingumu. Yra daugybė sėkmingos renovacijos pavyzdžių, kai senieji pastatai pasiekia B ar net A klasę.
Faktiškai, kai kurie tradiciniai statybos metodai pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis. Pavyzdžiui, senieji mūriniai pastatai su storomis sienomis dažnai turi gerą šiluminę inerciją – jie lėtai įšyla, bet ir lėtai atiduoda šilumą.
Su šiuolaikinėmis technologijomis galima pagerinti beveik bet kokio pastato energinį naudingumą. Istoriniams pastatams egzistuoja specialūs sprendimai, leidžiantys išsaugoti jų architektūrinę vertę ir kartu padidinti energinį efektyvumą.
Mitas #5: „Energinio naudingumo sertifikatas – tik formalumas”
Tiesa: Sertifikatas gali būti galingas finansinis įrankis. Tyrimai rodo, kad nekilnojamasis turtas su aukštesne energine klase parduodamas:
- Vidutiniškai 8-12% brangiau
- 30-40% greičiau
- Su mažesnėmis nuolaidomis nuo pradinės kainos
Bankai vis dažniau siūlo palankesnes hipotekos sąlygas aukštesnės energinės klasės būstams. Kai kurie bankai jau taiko 0.1-0.3% mažesnes palūkanas A klasės būstams, o tai per visą paskolos laikotarpį gali sutaupyti tūkstančius eurų.
Draudimo bendrovės taip pat pradeda siūlyti mažesnes įmokas energiškai efektyviems namams, nes jie statistiškai rečiau patiria tam tikro tipo žalas (pvz., susijusias su drėgme ar pelėsiu).
Mitas #6: „Užtenka sertifikatą užsakyti bet kuriam specialistui”
Tiesa: Ne visi sertifikavimo specialistai yra vienodai kvalifikuoti. Sertifikatus gali išduoti tik licencijuoti ekspertai, tačiau jų patirtis ir darbo metodai gali labai skirtis.
Kvalifikuotas specialistas:
- Atliks detalią pastato apžiūrą
- Išmatuos faktines charakteristikas, o ne remsis standartinėmis reikšmėmis
- Suteiks vertingas konsultacijas dėl energinio efektyvumo didinimo
- Pateiks sertifikatą, kuriame nurodyta reali situacija, o ne „pagražinta” realybė
Prasto specialisto parengtas sertifikatas gali sukelti problemų ateityje – pavyzdžiui, jei pirkėjas po sandorio užsako nepriklausomą energinio naudingumo vertinimą ir nustato, kad faktinė situacija žymiai blogesnė nei nurodyta sertifikate.
Mitas #7: „Energinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų, todėl nereikia jaudintis dėl pokyčių”
Tiesa: Nors sertifikatas formaliai galioja 10 metų, jo vertė rinkoje gali sumažėti daug greičiau.
Energinio naudingumo reikalavimai ir standartai nuolat keičiasi. Kas prieš 5 metus buvo laikoma gera energine klase, šiandien gali būti vertinama tik kaip vidutiniška.
Be to, jei atlikote reikšmingus pastato pagerinimus (pakeitėte langus, atnaujinote šildymo sistemą, papildomai izoliavote sienas ir t.t.), senas sertifikatas nebeatspindi realios situacijos, ir jums naudinga išsiimti naują.
Nekilnojamojo turto ekspertai rekomenduoja atnaujinti sertifikatą kas 3-5 metus, net jei formaliai jis dar galioja, ypač jei:
- Atlikote pastato atnaujinimo darbus
- Planuojate parduoti ar išnuomoti nekilnojamąjį turtą
- Pasikeitė energinio naudingumo vertinimo metodika (tai įvyksta kas kelerius metus)
Kaip išvengti šių mitų pasekmių?
Norint maksimaliai išnaudoti energinio naudingumo sertifikato teikiamas galimybes, rekomenduojama:
- Užsakyti sertifikatą iš anksto – bent prieš 2-3 savaites iki planuojamo nekilnojamojo turto sandorio
- Rinktis kvalifikuotus specialistus – geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti tikslų ir išsamų vertinimą
- Išanalizuoti rekomendacijas – įvertinti siūlomų pagerinimų kaštus ir potencialią naudą
- Naudoti sertifikatą kaip marketingo įrankį – akcentuoti energinio efektyvumo privalumus skelbime ir derybose
- Reguliariai atnaujinti sertifikatą – po reikšmingų pastato pagerinimų arba kas 3-5 metus
Energinio naudingumo sertifikatas gali būti arba papildoma biurokratinė našta, arba vertingas įrankis, padedantis maksimizuoti jūsų nekilnojamojo turto vertę. Viskas priklauso nuo to, kaip išmaniai jį naudosite.