Aušvico tatuiruotojas

Knyga verčianti pamastyti.

Labai puiki knyga, labai jautri meilės istorija.

Nors tema knygos sunki, tačiau istorija tokia įtraukianti, kad knyga persiskaitė per pora dienų. Išties skaitai ir sunku suvokti, kad taip kažkada tikrai žmonės gyveno. Labai rekomenduoju!!

Paskutinė mano perkskaityta šios vasaros knyga. Tačiau apžvalgai susikaupiau tik dabar. Turėjau leisti mintims susigulėti ir mąsčiau, ką galėčiau dar apie ją pasakyti. Nes kartais, žodžių pritrūksta. Girdėjau daug atsiliepimų apie "Aušvico tatuiruotoją". Vieniems patiko, kitus pravirkdė, tretiems pasirodė bevertis kūrinys literatūrine prasme. Gal taip yra todėl, kad pastaruoju metu esame persisotinę Antrojo pasaulinio karo tematika? Kartais tikrai atrodo, kad aplinkui vien Aušvicas, lageriai ir tremtys. Rašytojai jaučiasi užčiuopę aukso gyslą ir melš šitą temą, kol ras naują trend'ą. Aišku tema, bent man labai įdomi. Ir tai tas laikas, apie kurį nesinori, bet reikia kalbėti. Tik baisu, kad pradedu išgirsti tokių komentarų kaip: "Man pritrūko žiaurumo šitoje knygoje". Ta prasme? Knygoje apie Aušvicą? Rimtai? Kiekviena istorija, kiekviena išdrąskyta šeima, kiekvieno likimas yra baisu. Ir kiek apie tai beskaitytum ar klausytum, netampa lengviau. Vien pagalvojus apie tai viduje pasirado taip sunku, nes negali suvokti - kaip?! kodėl??... Leilas atvyksta į Aušvicą. Palieka savo susikurtą gyvenimą ir atkeliauja į nežinomybę. Laimingo (?) atsitiktinumo dėka ten tampa tatuiruotoju. Gal ir ne sunkiausias darbas fiziškai, bet sunkus morališkai. Kiekvienam naujam kaliniui atvykus, ant ištiesos rankos Leilas visam gyvenimui palieka žymę. Kalinio numeriai sugula ant kūdikių, vyrų, moterų, senolių rankų. Vyras su šiuo darbu gauna savotiškų privilegijų ir galimybę. Padėti kitiems. Vienam sotesniu kąsniu, kitam išgelbėdamas gyvybę. Čia sutinka Gitą. Nuo tada prasideda slapta, skaudi, bet graži poros meilės istorija. Pora nepraranda vilties vieną dieną ištrūkti iš žiaurios mirties stovyklos ir būti kartu. Istorija apie meilę, viltį, pasiaukojimą. Tikėjimą, kad iš po tamsiausios nakties gali išaušti šviesus rytas. Man patiko.

Labai patiko, lengvai skaitosi. Itraukianti ir grazi meiles istorija

Esu buvusi Aušvice kaip ekskursijoje, knygoje aprašytos vietos atitinka man įstrigusi vaizdą. Pati istorija labai jaudinanti ir įtraukianti, nes pasakojamas tragiškas laikotarpis, bet su gražia pabaiga ir mintim, kad net ir blogiausiu laikotarpiu būna kažkas gražaus.

Be galo jautri ir sukrečianti ;)

Lengvai skaitosi, įtraukianti ir verčianti susimąstyti istorija.

Ar bent įsivaizduojame, koks stiprus gali būti noras gyventi, net ir žinant, kad taip kaip gyvenai jau niekada nebegyvensi ar to, ką turėjai, jau niekada nebeturėsi, bet padarai absoliučiai viską, kad tik liktum šioje žemėje, kai, tuo tarpu, šiandien net turėdami viską, vis dažniau sergame depresija? Ar bent numanome, ką reiškia tūkstančius kilometrų važiuoti į nežinią susigrūdus taip, kad net, regis, girdi šalia stovinčio žmogaus mintis, kai tuo tarpu, mes nebemokame net kelių stotelių pavažiuoti pilname autobuse nepykdami ant nežinia ko? ISTORIJA APIE instinktą gyventi, apie begalinį užsispyrimą, apie tikėjimą rytojumi ir vienintelį džiaugsmą šiandien - nubusti. Nors ir artimiausia tavo kaimynė mirtis, o žmogus, kuriam dirbi ne tik tavo priešas, bet ir sąlyginai likimo kalvis, tavo asmeninio laiko žemėje laikrodis, šios istorijos venomis pulsuoja kilniaširdiškumas bei žmogiškumas. Pamoka mums, kad 9 gyvenimus lyg katės turi tie, kurie, vis tik tiki žmogumi bei savo širdimi. Istorija apie laikus ir vietas, į kurias tikrai nenorėtume nei papulti, nei pajusti, kurias kartais net įsivaizduoti sunku. Pasakojimas apie meilę, kuri gali ištikti net kovojant su vėjo malūnais bedugnėje, apie meilę, kuri tavo sielos variklyje įjungia turbo rėžimą. Apie pirmo žvilgsnio meilę trukusią iki paskutinio atodūsio. Apie draugystę, apie stiprybę, apie pasiaukojimą ir grožį ten, kur nieko gražaus nėra. REKOMENDUOJU mėgstantiems istorinius romanus ar istorijas paremtas tikrais faktais. Patariu žmonėms, kurie galvoja, kad gyvenimas juos skriaužia ar trūksta to neapaiškinamo noro gyventi, manau, kad turėsite apie ką padiskutuoti su savimi. Tikiu, kad patiks tiems, kurie tiki atsitiktinumais, lemtimi ar žmonių gebėjimais atsirasti tinkamoje vietoje, tinkamu metu net ir karo sąlygomis. Siūlau visiems moksleiviams, kurie neturėjo galimybių pasikalbėti su savo seneliais/proseneliais apie jų laikus bei išgyvenimus, tad šiandien istorijos pamokos yra tarsi siurrealistinė nuobodybių nuobodybė. Pavaikščiosite vieno įtaigaus vyruko kailyje ir, galbūt, pakeisite nuomonę. Na bent jau apie tai, kad birželį mokytis yra gyvenimo prakeiksmas 🙂 Ir, žinoma, rekomenduoju tiems, kurie domisi tatuiruotojais bei jų gyvenimais ir juos įsivaizduoja tik gražiai išpieštais kūnais ir kūrybiniu polėkiu. Pasirodo, istorijos vingiuose tatuiruotojų būta visokiausių 🙂 NEREKOMENDUOJU jei Jūsų artimoje aplinkoje koncentracijos stovyklos turi liūdnų baigčių istorijų, gali būti, kad supyksite ant pagrindinio herojaus, o to tikrai nesinorėtų. Nepatariu ir tiems, kurie mėgsta istorinius pasakojimus, bet su daugybe detalių, faktų, skaičių ir tikslumų - čia, vis tik, romanas ir akcentai sudėti ne ant faktų tikslumo. Nesiūlau ir tiems, kurių darbas itin įtemptas ir knygos siekiate atsipalaidavimui, čia laukia pasakojimas su svoriu. Nors, vis tik, gal verta išbandyti? Gal palengvės Jūsų pačių profesijos kasdienybė bent keletu procentų 🙂

Pradėjau skaityti knygą, kai jau kurį laiką ji buvo perkamiausių ir skaitomiausių knygų viršūnėse. Skaičiau ne todėl, kad ji buvo daugelio išliaupsinta, bet todėl, kad domiuosi knygomis, kurios paremtos tikrais faktais, domiuosi istorija. Perskaičiau knygą ir kurį laiką neturėjau nuomonės, tik supratau, kad nenorėčiau nei pati, nei, kad mano artimieji net sapne išgyventų tokią istoriją. Tai, kas buvo patirta knygos herojų, sunkiai gali būti sutalpinta knygos puslapiuose, nes tokiems potyriams kažin ar galima rasti žodžius, išsireiškimus... Knygoje besikeičiančios nuotaikos: įtampa, viltis, rizika, meilė, pasiaukojimas - suteikė galimybę pažvelgti į žmogų, iš kurio atimta viskas (ne tik materialūs, bet ir moralūs, dvasiniai dalykai) kitomis akimis.

Vien pamačius knygos viršelyje užrašą "tikra istorija" jau mane suintrigavo. Be to, genocidas, trėmimai ir karo temos man labai įdomios, tiesiog šaukia mano vardą. Kai ši knyga atsirado mano lentynoje aš dar svarsčiau ar ją skaityti. Pradėjus vieną knygą, man sunkokai sekėsi, todėl ėmiausi "Aušvico tatuiruotojo". Knyga labai greitai susiskaitė, bet paliko gilų įspūdį apie išgyventus Leilo metus konventracijos stovykloje. Vis gi man pasirodė keista, kad viskas taip skrandžiai dėstoma autorės apie patį veiksmą stovykloje, apie tolesnius įvykius buvo rašoma gan koncentruotai, paskubėtai. Norėjosi truputį daugiau smulkmenų, o gal tik man...(dėl pabaigos ir yra toks knygos vertinimas). Bet viso to yra puiki istorija ir yrodymas to, kad pasaulis negali užtverti kelio žmogui išgyventi.

Graži istorija, su gražia pabaiga, nors tokio tipo knygose dažnai būna ir kitaip. Ilgai ruošiausi skaityti, nes įsivaizdavau, kad bus meilė meilė meilė, bet ne, istorija neapsiriboja vien apie tai. Truputį kažko lyg pritrūko, bet ko gero dėl to, kad prieš tai buvau tik ką perskaičius be galo stiprią knygą "Po raudonu dangum".

Jautri istorija, paremta tikrais įvykiais. Prabudusi ir auganti meilė mirties akivaizdoje., Kaip neprarasti vilties gyventi, kaip auginti trapų jausmą ir tikėti gražiu gyvenimu.

Gera knyga apie kara :)

Netikėta ir labai sukelianti emocijas knyga

Tiek daug viliojančiai gerų atsiliepimų girdėjau apie šią knygą, todėl kai išvydau ją bibliotekos lentynoje, griebiau daug nė negalvojus 😁 Knyga skaitosi ypatingai lengvai. Sakyčiau puikiai įveikiama vienu prisėdimu. Bet aš aišku pasitaupiau ir užtrukau 5 dienas. Sakyčiau verta ją perskaityti vien jau todėl, kad tai tikro žmogaus, gyvi prisiminimai. Tikriausiai nėra žmogaus kuris nežinotų apie Aušvicą ir jame vykusias baisybes. Žmogaus noras išlikti gyvam, bet kokia kaina. Daryti viską, kad tik sulauktum rytojaus. Įstrigo viena frazė iš šios knygos: jeigu tu ryte pabudai, reiškiasi diena jau yra gera. Verčianti susimąstyti, ar ne? Ir žinoma meilė, užgimusi tokiomis sąlygomis ir išlikusi iki pat veikėjų dienų galo. Labai patiko knygos baigiamasis įrašas, kurį teko parašyti veikėjų sūnui. Taip gerai atspindėjo tų žmonių įgytas vertybes... Knygoje viskas aprašyta trumpai ir aiškiai. Kadangi tai turėjo būti filmo scenarijus, tai vis dėl to tas ir jautėsi knygoje ir tikrai gan ryškiai. Kaip romanui man pritrūko vaizdingumo, jausmingumo, detalesnio veikėjų paveikslo... Šiek tiek per sausa buvo. Bet vis dėl to rekomenduoju. Iš 10/6