Ar bent įsivaizduojame, koks stiprus gali būti noras gyventi, net ir žinant, kad taip kaip gyvenai jau niekada nebegyvensi ar to, ką turėjai, jau niekada nebeturėsi, bet padarai absoliučiai viską, kad tik liktum šioje žemėje, kai, tuo tarpu, šiandien net turėdami viską, vis dažniau sergame depresija? Ar bent numanome, ką reiškia tūkstančius kilometrų važiuoti į nežinią susigrūdus taip, kad net, regis, girdi šalia stovinčio žmogaus mintis, kai tuo tarpu, mes nebemokame net kelių stotelių pavažiuoti pilname autobuse nepykdami ant nežinia ko?
ISTORIJA APIE instinktą gyventi, apie begalinį užsispyrimą, apie tikėjimą rytojumi ir vienintelį džiaugsmą šiandien - nubusti. Nors ir artimiausia tavo kaimynė mirtis, o žmogus, kuriam dirbi ne tik tavo priešas, bet ir sąlyginai likimo kalvis, tavo asmeninio laiko žemėje laikrodis, šios istorijos venomis pulsuoja kilniaširdiškumas bei žmogiškumas. Pamoka mums, kad 9 gyvenimus lyg katės turi tie, kurie, vis tik tiki žmogumi bei savo širdimi. Istorija apie laikus ir vietas, į kurias tikrai nenorėtume nei papulti, nei pajusti, kurias kartais net įsivaizduoti sunku. Pasakojimas apie meilę, kuri gali ištikti net kovojant su vėjo malūnais bedugnėje, apie meilę, kuri tavo sielos variklyje įjungia turbo rėžimą. Apie pirmo žvilgsnio meilę trukusią iki paskutinio atodūsio. Apie draugystę, apie stiprybę, apie pasiaukojimą ir grožį ten, kur nieko gražaus nėra.
REKOMENDUOJU mėgstantiems istorinius romanus ar istorijas paremtas tikrais faktais. Patariu žmonėms, kurie galvoja, kad gyvenimas juos skriaužia ar trūksta to neapaiškinamo noro gyventi, manau, kad turėsite apie ką padiskutuoti su savimi. Tikiu, kad patiks tiems, kurie tiki atsitiktinumais, lemtimi ar žmonių gebėjimais atsirasti tinkamoje vietoje, tinkamu metu net ir karo sąlygomis. Siūlau visiems moksleiviams, kurie neturėjo galimybių pasikalbėti su savo seneliais/proseneliais apie jų laikus bei išgyvenimus, tad šiandien istorijos pamokos yra tarsi siurrealistinė nuobodybių nuobodybė. Pavaikščiosite vieno įtaigaus vyruko kailyje ir, galbūt, pakeisite nuomonę. Na bent jau apie tai, kad birželį mokytis yra gyvenimo prakeiksmas 🙂 Ir, žinoma, rekomenduoju tiems, kurie domisi tatuiruotojais bei jų gyvenimais ir juos įsivaizduoja tik gražiai išpieštais kūnais ir kūrybiniu polėkiu. Pasirodo, istorijos vingiuose tatuiruotojų būta visokiausių 🙂
NEREKOMENDUOJU jei Jūsų artimoje aplinkoje koncentracijos stovyklos turi liūdnų baigčių istorijų, gali būti, kad supyksite ant pagrindinio herojaus, o to tikrai nesinorėtų. Nepatariu ir tiems, kurie mėgsta istorinius pasakojimus, bet su daugybe detalių, faktų, skaičių ir tikslumų - čia, vis tik, romanas ir akcentai sudėti ne ant faktų tikslumo. Nesiūlau ir tiems, kurių darbas itin įtemptas ir knygos siekiate atsipalaidavimui, čia laukia pasakojimas su svoriu. Nors, vis tik, gal verta išbandyti? Gal palengvės Jūsų pačių profesijos kasdienybė bent keletu procentų 🙂