„Įspėjimas: autorė negaili detalių!“ – Erik Larson, bestselerio Dead Wake autorius.
Istorikė Lindsey Fitzharris knygoje „Mėsinėjimo amatas“ atskleidžia šokiruojantį XIX a. chirurgijos pasaulį ir parodo, kaip jį pakeitė 1860–1875 m. sukurtos bakterijų teorijos ir antiseptikos pažanga. Ji pasakoja apie ankstyvąsias operacines (operacijų teatrus) – vietas, į kurias kojos geriau nekelti jautriems žiūrovams ir tiems, kuriuos greitai supykina, – ir apie chirurgus, kurie iki anestezijos atsiradimo buvo giriami už greitį ir brutalią jėgą. Šie pradininkai puikiai žinojo, kad operacijos pasekmės dažnai būna liūdnesnės už norimus išgydyti pacientų negalavimus, bet labiausiai juos glumino nesibaigiančios infekcijos, niekaip neleidusios sumažinti mirtingumo rodiklių. Ir štai tuo metu, kai chirurgija buvo pasiekusi savo pavojingumo apogėjų, į priekį žengė išskirtinė asmenybė – jaunas, melancholiškas kvakerių chirurgas Džozefas Listeris, kuris išsprendė šią mįslę ir pakeitė istorijos eigą.
Fitzharris nepaprastai įdomiai pasakoja Listerio karjeros kelią iki pat jo drąsaus pareiškimo, kad visų infekcijų šaltinis yra mikrobai ir kad su jais galima kovoti sterilizuojančia priemone tepant žaizdas. Autorė supažindina mus su Listerio amžininkais, tarp kurių buvo ir genialių chirurgų, ir neabejotinų nusikaltėlių, bei vedžioja mus po niūrias mokyklas ir šalia jų prisiglaudusias skurdžias ligonines, kuriose jie mokėsi savo amato, po lavonines, kuriose tyrinėjo ligotus mirusiųjų kūnus, ir po kapines, kurias jie apiplėšinėjo ieškodami lavonų.
„Mėsinėjimo amatas“ – šiurpoka, bet nepaprastai informatyvi knyga apie aiškią ateities viziją turėjusio chirurgo, kurio siekis sujungti mokslą ir mediciną atvedė mus į šiuolaikinį pasaulį, triumfą.
