Prieš 100 tūkstantmečių žeme vaikščiojo bent šešios žmonių rūšys, viena iš kurių šiandien vadinama Homo sapiens. Šios rūšies atstovai buvo gyvūnai, aplinką veikę ne daugiau nei gorilos, jonvabaliai ar medūzos.
Tačiau prieš 70 tūkstančių metų prasidėjo procesas, kurį šiandien vadiname kognityvine revoliucija. Atsitiktinė genų mutacija pakeitė Homo sapiens smegenų neuronų jungtis ir pavertė mus aplinką niokojančiais Žemės šeimininkais.
Kaip mūsų rūšiai pavyko užkariauti pasaulį? Kada ir kodėl atsirado religijos, valstybės ir pinigai? Kaip kūrėsi ir žlugo karalystės, miestai ir imperijos? Kaip mokslas ir kapitalizmas tapo dominuojančiomis religijomis? Ar žmonės atsispirs pagundai save tobulinti ir netaps kiborgais?
Knygoje „Sapiens“ nuosekliai, glaustai ir itin žaismingai pasakojama, kokią įtaką žmonijai padarė trys svarbios revoliucijos: minėtoji kognityvinė, prieš 12 000 metų kilusi žemės ūkio ir vos prieš 500 metų prasidėjusi mokslo revoliucija. Drąsios ir provokuojančios Y. N. Harari įžvalgos, grįstos giliomis biologijos, antropologijos, paleontologijos, istorijos ir ekonomikos mokslų žiniomis, radikaliai keičia daugelį nusistovėjusių sampratų apie pasaulį.
Yuvalis Noah Harari (gim. 1976) – Oksfordo universiteto istorijos mokslų daktaras, šiuo metu dėstantis Jeruzalės hebrajų universitete. Šioje knygoje jam rūpi klausimai: kaip susijusios istorija ir biologija? Kokie esminiai skirtumai tarp Homo sapiens ir kitų rūšių? Ar istorijoje egzistuoja teisingumas? Ar ji turi kryptį? Knyga „Sapiens“ išversta į 60 kalbų ir jau tapo bestseleriu daugelyje šalių, tarp jų – ir Lietuvoje.
Yuval Noah Harari (g. 1976 m.) – eruditas, istorikas vizionierius iš Izraelio, laikomas vienu įtakingiausių šių laikų mąstytojų. Jis – stulbinamai populiarių knygų apie žmonijos istoriją „Sapiens“ (2011, liet. 2016) ir apie tikėtiną žmonijos ateitį „Homo Deus“ (2015, lietuviškas leidimas pasirodys 2018 m. ) autorius, Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius, dėstytojas.
Y.N.Harari gimė Haifos mieste, sekuliarioje šeimoje. Jis yra apsigynęs daktaro disertaciją Oksforde 2002 m. Pirmiausia studijavo ir tyrinėjo viduramžių istoriją ir karo istoriją, tačiau vėliau susidomėjo didžiaisiais pasaulio istorijos procesais, makroistorija. Makroistorijos srities specialistai bando išaiškinti bendrus žmonijos kultūros dėsnius, pagal kuriuos rutuliojasi įvykiai ir procesai per ilgą laiką labai plačiame areale, skirtingose civilizacijose. Bandoma užčiuopti, kas bendra tarp įvykių ir procesų įvairiais laikotarpiais, kas keičiasi, kas atsikartoja ir kokias galima daryti bendras išvadas apie žmoniją ir jos ateitį. Vienu žymiausių makroistorikų laikomas O. Spengleris, o iš šiuolaikinių mokslininkų vienas pačių ryškiausių – Y. N. Harari. Dabartiniuose tyrimuose jis kelia klausimus: koks istorijos ir biologijos santykis? Koks esminis žmonių ir kitų gyvūnų rūšių skirtumas? Ar istorijoje veikia teisingumas? Ar istoriniai procesai vyksta kryptingai? Ar mes laimingesni už anksčiau gyvenusius savo protėvius?
Knyga „Sapiens“, 2011 m. pasirodžiusi hebrajų kalba, 2014 m. angliškai, tapo beprotiškai populiari ne tik tarp mokslininkų, bet ir plačiuose visuomenės sluoksniuose, ji išgarsino Y.N.Harari visame pasaulyje. Knyga jau išversta į daugiau kaip 30 kalbų. Jo pasisakymus ir paskaitas per „Youtube“ žiūri šimtai tūkstančių žmonių. Nemokamą istoriko kursą internete „Trumpa žmonijos istorija“ (A Brief History of Humankind) jau išklausė daugiau nei 200 tūkstančių žmonių. Du kartus (2009 ir 2012 m.) prof. Y.N.Harari laimėjo Polonskio prizą už kūrybiškumą ir originalumą, taip pat Karo istorikų bendruomenės (Society fo Military History) apdovanojimą už straipsnius karo istorijos tematika ir kt. Ir „Facebook“ įkūrėjas Marcas Zuckerbergas susižavėjęs per savo paskyrą rekomendavo sekėjams „Sapiens“ – „didįjį žmonijos civilizacijos istorijos naratyvą“.
Autorius, pateikdamas daugybę pavyzdžių ir argumentų, tyrinėja, kaip žmonija atsidūrė ten, kur dabar esame. Remdamasis puikiu istorijos išmanymu svarsto, kokį likimą mes sau nulemsime. Antroji pasaulinį populiarumą jau pelniusi knyga „Homo Deus“, dar rengiama lietuviškai, nagrinėja XXI amžiaus galimybes, svajones ir košmarus – nuo mirties nugalėjimo, ko jau beveik pasiekėme, iki dirbtinio intelekto pasekmių. Kur link judame šiandien? Kaip apsaugoti trapų mūsų pasaulį nuo baisių griaunančių jėgų, kurias esame įgavę? Tai jau nebe tik praeities studijos. Y. N. Harari kalba apie kitą evoliucijos etapą...
Nelaimingų nutikimų įvyksta ne tik žmonėms, bet ir knygoms – būna, kad nukrenta ant žemės,
knygynuose ar parduotuvėse apgadinamos neatsakingų pirkėjų, kartais pakliūna į force majore situacijas.
Nors šios knygos turi įvairių išvaizdos trūkumų, tačiau tai juk netrukdo skaityti knygas!
Knygos su trūkumais gali turėti didesnius ar mažesnius viršelio trūkumus: viršelio įplyšimas,
sulankstyti kampučiai, kainų žymės, gali būti be žaisliuko ar nuo aplinkos poveikio išteptu viršeliu.
Gali būti ir kitų pažeidimų, kurie kiekvienam knygelės egzemplioriui yra skirtingi!
