Iš pirmų lūpų: ką tenka išgyventi tapus Putino trolių armijos taikiniu. Knygos ištrauka

Naujienos vizualas

Nors manyta, kad senųjų demokratinių Europos valstybių piliečiai išmoko atskirti tiesą ir Kremliaus skleidžiamą propagandą, visgi pastarieji pasaulio įvykiai parodė, kad vienu pagrindinių Kremliaus taikiniu tapo pati demokratija. Suomių žurnalistė ryžosi papasakoti tikras istorijas iš Rusijos informacinio karo priešakinių linijų.

Rusija internete kariauja su civiliais. Kiekvienas kritiškas balsas tampa priešu. Per pastaruosius kelerius metus visose Vakarų šalyse buvo vykdoma begalė tarptautinių, kartais nusikalstamų internetinių kampanijų prieš privačius asmenis, kurias organizavo ir patvirtino Kremlius.

Rusijos socialinių tinklų troliai kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, darė įtaką Didžiosios Britanijos apsisprendimui pasitraukti iš Europos Sąjungos, 2017 m. spaudė Kataloniją atsiskirti nuo Ispanijos, 2018–2019 m. kurstė smurtą per Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protestus. Sugriovė Lietuvos ambasadoriaus Vengrijoje karjerą.

Šioje drąsioje knygoje įvairių apdovanojimų pelniusi žurnalistė Jessikka Aro išsamiai atskleidžia savo pačios dramatišką patirtį, kurią išgyveno tapusi Putino trolių armijos taikiniu.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką.

14,26

Sutaupote 16%

Kaina neregistruotam vartotojui: 16,99 €

Rusai Browderį persekioja iki šiol.

2018 m. rusas įstatymų leidėjas Konstantinas Kosačiovas per susitikimą su prezidentu Putinu pareiškė, kad reikia sudaryti oficialų sąrašą priešiškai nusiteikusių užsieniečių, kurie „skleidžia įžūliausią melą apie mūsų šalį ir tautą“.

Kosačiovo manymu, tas oficialus sąrašas turėtų būti pavadintas Billo Browderio vardu. Tuo metu Rusijos vidaus reikalų ministerija parengė dar vieną prašymą Interpolui dėl Browderio paieškos.

2019-ųjų pradžioje Natalija Veselnickaja Jungtinėse Valstijose buvo apkaltinta trukdymu vykdyti teisingumą sprendžiant Deniso Kacivo bendrovės „Prevezon“ pinigų plovimo bylą. Veselnickaja, būdama „Prevezon“ atstovė, kartu su Rusijos generaliniu prokuroru Jurijumi Čaika parengė įrodymus „Prevezon“ naudai ir pateikė juos Jungtinių Valstijų pareigūnams.

Kai JAV buvo pateiktas kaltinimas Veselnickajai, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas sukėlė triukšmą, pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos pasiaiškintų, ir pavadino kaltinimą „kerštu“.

Browderis toliau rengė policijos tyrimui Magnickio atskleistas pinigų plovimo schemas. Jis rado įrodymų ir parašė pranešimą policijai dėl pinigų plovimo Danijos banke „Nordea“, pasikalbėjo apie šalies finansų kontrolės padėtį su šalies parlamento atstovais ir prokurorais.

Danijos finansų kontrolė buvo kritikuojama už tai, kad pinigų plovimu įtariamam „Danske Bankui“ pareiškė tik pastabą, bet neskyrė už tai jokių sankcijų. Manyta, kad bankas plovė pinigus ne tik tais atvejais, kuriuos atskleidė Magnickis, bet buvo prisijungęs ir prie plačiausio Rusijos pinigų plovimo mechanizmo.

2019 m. Estijos visuomeninis radijas pranešė, kad Estijos finansinės priežiūros institucija uždarė „Danske Banko“ padalinio būstinę ir stabdo banko veiklą.

Estijos „Danske Bankas“ buvo vienas iš tų, kuriuos Magnickis nurodė plovus pinigus. Danų banko atvejį nagrinėjusios teisinių paslaugų bendrovės duomenimis, Estijos banko pareigūnai padėjo klientams apeiti taisykles, todėl policija tyrė ir jų veiklą.

„Danske Banko“ generalinis direktorius atsistatydino jau 2018 m. ir atsiprašė už galimą pinigų plovimą. 2019 m. gegužę jam ir devyniems „Danske Banko“ vadovams buvo pareikštas kaltinimas dėl Estijos padalinyje pražiūrėtų įtartinų pinigų pervedimų. Teismo procesas dar nesibaigė.

Kovo mėnesį Browderis pateikė pareiškimą Švedijos policijai dėl įtartinų 176 milijonų dolerių pervedimų iš Rusijos į „Swedbanką“.

Tyrimo ėmėsi ir ES Europos bankininkystės institucija. Ją sudomino tai, kad Danijos ir Estijos kontrolieriai nesikišo į „Danske Banko“ pinigų plovimo schemą, apimančią ir Magnickio atvejį.

2019 m. pavasarį į viešumą iškilo daugiau duomenų apie tai, kokiose tarptautinėse operacijose buvo naudojami Rusijos pareigūnų pavogti pinigai. Ispanijoje, kaip įtariama, jais operuota sudarant nekilnojamojo turto sandorius. Bet tikrą bombą pateikė latvių tiriamosios žurnalistikos centras „Re:Baltica“, kuris specializuojasi tirti Rusijos veiklą. „Re:Baltica“, bendradarbiaudamas su Švedijos visuomeniniu transliuotoju SVT, peržiūrėjo Magnickio nurodytus pinigų pervedimus.

Paaiškėjo, kad valdančiosios prorusiškos Latvijos partijos „Santarvė“ didysis rėmėjas buvo gavęs 270 000 eurų iš dviejų bendrovių, įsitraukusių į pinigų plovimo machinacijas. Tokius duomenis centras rado nutekėjusiuose „Danske Banko“ ir „Swedbanko“ tarpusavio pinigų pervedimų dokumentuose.

„Santarvės“ partija, labiausiai palaikoma didžiausios Latvijoje rusakalbių mažumos, per Latvijos parlamento rinkimus pelnė daugiausia balsų, bet, kaip paprastai, liko opozicijoje dėl prokremliškos užsienio politikos“, – rašo „Re:Baltica“.

Dalis Rusijoje pavogtų ir Vakaruose išplautų pinigų buvo naudojama prokremliškos partijos įtakai už Rusijos ribų stiprinti.

Billas Browderis pranešė ir apie „Swedbanko“ Latvijos padalinyje padarytą nusikaltimą.

Tuo metu Magnickio įstatymą rengėsi priimti ir Europos Parlamentas. Karščiausiai buvo diskutuojama dėl įstatymo pavadinimo Magnickio vardu. Billas Browderis liudijo Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetyje.

„Būtų apmaudu ir juokinga, jeigu įsiteikdama Putinui ES atmestų Magnickio pavardę“, – tviteryje rašė Browderis.

Vėliau Europos Parlamentas balsavo už tai, kad įstatymas vadintųsi teisininko pavarde.

Netrukus Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas vėl sudavė smūgį. Browderis buvo apkaltintas dar viena žmogžudyste – šįkart Aleksandro Perepilično. Perepiličnas buvo rusas informatorius, prieš keletą metų pateikęs Browderiui slaptą banko informaciją, įrodančią pinigų plovimą. Keturiasdešimt ketverių metų informatorius paslaptingai mirė Didžiojoje Britanijoje, išėjęs pabėgioti, o Rusija apkaltino Browderį jo nužudymu, nepateikdama jokių konkrečių įrodymų.

Švedijos prokurorai nusprendė dėl senaties neteikti „Swedbankui“ kaltinimo pinigų plovimu, kurį buvo nurodęs Magnickis. Billas Browderis tą jų sprendimą apskundė.

Rusai jį persekiojo toliau. Rusijos vidaus reikalų ministerija pradėjo dar vieną tyrimą dėl to, kad Browderis 2012 m., būdamas „nusikalstamos gaujos vadeiva“, pranešė apie „tariamą“ Deniso Kacivo pinigų plovimą Jungtinių Valstijų teisingumo departamentui. Kaltinamojoje išvadoje buvo rašoma, jog Browderis Jungtinių Valstijų pareigūnams pateikė melagingą informaciją ir iškraipytus parodymus apie Rusijos piliečius.

Greitai Rusija pateikė Interpolui dar vieną prašymą paskelbti paiešką. Didžiosios Britanijos parlamento nariai parašė Interpolo vadovybei atvirą laišką, kuriame teigiama, kad jeigu nebus imtasi rimtų atsakomųjų priemonių prieš Rusijos veiksmus, pasitikėjimas kriminalinės policijos organizacija pašlis.

Kalbėdamas Didžiosios Britanijos parlamento Žemuosiuose rūmuose, Browderis atskleidė, kaip Rusija apginklavo tarptautinę teisingumo organizaciją ir kaip ja naudojasi rūpindamasi režimo interesais. Interpolas išnagrinėjo naujausią Rusijos reikalavimą dėl Browderio ir jį atmetė.

Gegužės mėnesį Rusijos ambasada Australijoje užsipuolė Browderį per tviterį. Paskyroje buvo prisegtas memas su Browderio nuotrauka ir tekstu „WILLIAMO BROWDERIO NUSIKALSTAMOS PRIEMONĖS“.

Tekstas prie nuotraukos skelbė, esą Browderis pavogė iš Rusijos biudžeto daugiau kaip 200 milijonų dolerių ir padarė kitų rimtų nusižengimų, draudžiamų JT tarptautinės sutarties.

„Darydamas spaudimą dėl Magnickio įstatymo, jis mėgina pabėgti nuo teisingumo“, – buvo rašoma tviterio paskyroje, o tekstu, pasiekusiu daugelį didžiausių Australijos žiniasklaidos priemonių, buvo aiškiai diktuojama straipsnių tema. Tviterio žinutėje taip pat buvo Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapio nuoroda, tačiau 2019 m. liepą tinklalapis jau neveikė.

Rusijos ambasada mėgino apjuodinti Browderį Australijoje, mat ten jis taip pat siūlė priimti Magnickio įstatymą.

2019 m. pavasarį Browderis pristatė įstatymą Prancūzijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Tuo metu Niujorke Browderiui buvo paskirta garbinga „American Spirit Foundation“ premija už pilietinį aktyvizmą, nes Browderio pastangomis Magnickio įstatymas įsigaliojo Jungtinėse Valstijose bei kitose pasaulio šalyse.

Švedijoje 2019 m. gegužę skundas dėl įtartinų „Swedbanko“ pervedimų buvo atmestas. Švedijos bankuose pinigai buvo pervesti iki įstatymų dėl pinigų plovimo sugriežtinimo, be to, tiems nusikaltimams jau galiojo senatis.

Jungtinėse Valstijose gegužės mėnesį sankcionuojamųjų sąrašas prie Magnickio įstatymo buvo papildytas. Paprastai sąrašas būdavo papildomas kiekvienų metų gruodį, o tais metais smarkiai vėlavo. Browderis ėmė aiškintis kodėl. Pasirodo, dėl metų pabaigoje Jungtinių Valstijų vyriausybės užsidarymo ilgiausiam laikotarpiui per visą šalies istoriją. Kongresas jau priekaištavo už vėlavimą valstybės sekretoriui Michaelui Pompeo ir iždo sekretoriui Stevenui Mnuchinui.

Iždo departamentas sankcijų sąrašą papildė penkiomis pavardėmis. Tuo pat metu Valstybės departamentas paskelbė pranešimą apie naujas sankcijas ir išreiškė viltį, kad Rusija patrauks į teismą asmenis, kaltus dėl Magnickio mirties.

Tąkart buvo įšaldytos lėšos ir uždrausta atvykti į šalį Rusijos vidaus reikalų ministerijos Tyrimų komiteto vadovui Genadijui Karlovui, mėginusiam nuslėpti Sergejaus Magnickio suėmimo, kankinimo bei mirties aplinkybes.

Iš dalies jis buvo kaltas ir tuo, kad į Magnickio skundus dėl kalėjime pablogėjusios sveikatos nebuvo reaguojama, ir tuo, kad Magnickio prašymai leisti susitikti su artimaisiais nebuvo patenkinti.

Į sąrašą buvo įrašyta ir Tyrimų komiteto tyrėja Jelena Trikulja. Ji taip pat nuslėpė žiaurų prižiūrėtojų elgesį su Magnickiu ir pasirašė neigiamą atsakymą į prašymą pradėti kriminalinį tyrimą dėl pareigūnų, prisidėjusių prie žiaurumų.

Į sąrašą įtrauktos dar trijų rusų pavardės.

Tarp jų – specialiųjų pajėgų vado Abuzaido Vismuradovo. Jis vadovavo operacijai, per kurią kariškiai Čečėnijoje nepagrįstai suėmė ir kankino tuos, kurie, jų manymu, arba iš tiesų buvo gėjai, lesbietės, biseksualai ir translyčiai. Antras iš trejeto buvo rusiškojoje Karelijoje veikiančio kalėjimo vadas Sergejus Kosijevas, stebėjęs smurtavimą prieš kalinius, pats smurtavęs ir mėginęs nuslėpti smurto įrodymus.

Trečias – Ruslanas Geremejevas – buvo Čečėnijos autokratiško vado Ramzano Kadyrovo, kuriam taikomos Magnickio sankcijos, asmeninės apsaugos būrio vadas. Rusai tyrėjai du kartus mėgino jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip įtariamąjį opozicijos politiko Boriso Nemcovo žmogžudyste, bet tuščiai, nes šitai sutrukdė Tyrimų komitetas.

Po visų papildymų Magnickio sankcionuojamųjų sąrašą sudarė iš viso 55 rusai. Pasak Billo Browderio, 42 iš jų prisidėjo prie Sergejaus Magnickio neteisėto arešto ir nužudymo arba padarė finansinių nusikaltimų, kuriuos atskleidė Magnickis.

„Liko dar 241. Jungtinių Valstijų vyriausybė gavo visą informaciją.“

Pagal Magnickio įstatymą už žmogaus teisių pažeidimus sankcijos buvo skirtos ir aukštam pareigūnui meksikiečiui Robertui Castanedai.

Castaneda įtariamas tuo, kad eidamas įvairias pareigas savinosi valstybės lėšas ir ėmė kyšius iš narkotikų kontrabandos grupuočių. Meksikoje dėl jo veiklos pradėta nemažai tyrimų, o dabar draudžiama atvykti į Jungtines Valstijas.

Gegužės pabaigoje privatus asmuo demaskavo Nataliją Veselnickają remiančių netikrų, botų tipo paskyrų armiją tviteryje.

Per tviterį jie išsiuntinėjo daugybę vienodų žinučių anglų kalba ir šiek tiek vienos žinutės variantų: „Mums reikia daugiau tokių drąsių žmonių kaip teisininkė Natalija Veselnickaja“, – skelbė troliai.

Vėliau dar vienas privatus asmuo atskleidė Veselnickają palaikančių kelių dešimčių trolių gaują. Daugumos paskyrose buvo gražios moters nuotrauka, tačiau tos paskyros neturėjo nė vieno sekėjo. Po kelių dienų tviteris Veselnickajos paskyrą užblokavo. Paskyra paprastai blokuojama tada, kai įtariama, kad per ją pažeidinėjamos socialinio tinklo taisyklės.

Rusijos propagandinis naujienų kanalas RT iškart parengė naują anglišką straipsnį, giriantį Veselnickają ir juodinantį Browderį. Straipsnyje buvo šaipomasi iš Veselnickajos trolius demaskavusių asmenų ir tvirtinama, kad Browderis seniai „tildo kritikus“, naudodamasis savo įtakingumu Londone ir Vašingtone.

[…]

2018 m. spalio pabaigoje Billo Browderio investicinė bendrovė ir Suomijos nacionaliniam tyrimų biurui, ir generalinei prokuratūrai pateikė prašymą ištirti įžūlų pinigų plovimą Magnickio bylos suomiškoje atšakoje.

Browderis prašė ištirti pinigų plovimą per Suomijos banką „Nordea“ ir kai kurias suomių bendroves, susijusį su korupcijos schema – kaip liudijo Browderio surinkti įrodymai, iš viso per 527 „Nordea“ sąskaitas.

Lėšos į Suomijos banką „Nordea“ buvo pervestos iš verslo klientų – šiandien jau neveikiančio, skandalingai pagarsėjusio Estijos „Danske Banko“ ir Lietuvos Ūkio banko.

Tarptautinis žurnalistinių tyrimų centras OCCRP atskleidė, kad Ūkio bankas buvo ruso verslininko komercinis bankas, kurį, kaip ilgai įtarinėta, Rusija buvo pavertusi didžiule pinigų plovimo mašina. Rusijos pinigų plovimo architektai jį iš esmės buvo pavertę pagalbiniu tašku užsienio šalyje, kur jis kėlė mažiau įtarimų, o apgaulingos sąskaitos jame buvo atidaromos įžūliai ir klastojant dokumentus.

„Paprastai pinigai būdavo pervedami į priedangos bendrovės ofšorinę sąskaitą, padalijami į mažesnes sumas ir pervedami į kitų priedangos bendrovių ofšorines sąskaitas tariamai atliekant sandorius“, – Ūkio banko veiklą nusakė OCCRP žurnalistų centras.

2013 m. vasarį Lietuvos Respublikos centrinis bankas atšaukė Ūkio banko licenciją dėl „rizikingos veiklos“. Lietuvoje pradėjus tirti turto iššvaistymo bylą ir oficialiai nagrinėti banko veiklą, jo įkūrėjas pabėgo į Rusiją.

Lietuva pateikė Rusijai prašymą išduoti nusikaltėlį, tačiau Rusija, atmetusi prašymą, suteikė jam prieglobstį.

2019 m. birželį Suomijos generalinė prokuratūra paskelbė pranešimą apie Browderio prašymą pradėti tyrimą.

Pinigų plovimą tiriančio generalinio prokuroro pasirašytame pranešime teigiama, kad įtartinos operacijos, kurias Browderis prašo ištirti, buvo vykdomos Estijoje ir Lietuvoje, todėl tai ne suomių pareigūnų jurisdikcija.

Prokurorė taip pat pareiškė: „Gauta ataskaita rodo, kad lėšos į Suomijos banką „Nordea“ pervestos daugiau kaip prieš dešimt metų, tad suėjęs šių nusikaltimų senaties terminas. Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad po 2009 m. bankas „Nordea“ arba sąskaitos savininkai galėjo žinoti apie įtartinas operacijas Baltijos šalyse.“

„Iš prašymo ir jo priedų neaišku, kokiais faktais paremtas teiginys, kad suomių pardavimo bendrovės ir „Nordea“ atstovavę asmenys, gavę pervestas lėšas, žinojo apie jų nusikalstamą kilmę Rusijoje.“

Prokurorė remiasi ir 2009 m. galiojusiu įstatymu, reglamentuojančiu kliento žinojimą: „Pagal tuomet galiojusio įstatymo 40 paragrafą už jame nurodomą klientų tikrinimo prievolės pažeidimą griežčiausia bausmė buvo bauda, ir ieškinio dėl šios veikos senaties terminas baigiasi po dvejų metų nuo veikos padarymo.“

Nacionalinis tyrimų biuras dėl Browderio pateikto prašymo parengė preliminarią ataskaitą.

„Tuo remiantis nėra pagrindo įtarti nusikaltimo padarymo ir nurodyti pradėti preliminarų tyrimą“, – daroma išvada ir nurodoma, kad papildomos informacijos gali suteikti generalinė prokurorė Ritva Sahavirta.

Billas Browderis tviteryje paskelbė savo pranešimą. Jame rašoma, kad Suomijos pareigūnai neteisūs.

„Mūsų gauti dokumentai liudija, kad visi įtartini 234 milijonai dolerių buvo pervesti per banko „Nordea“ Suomijos padalinį, todėl byla priklauso Suomijos jurisdikcijai, ne vien Lietuvos ir Estijos.“

Browderis surinko įrodymų, jog įtartini pinigai į banko sąskaitas buvo pervesti nuo 2006 m. iki 2015 m., tad šiems atvejams senaties terminas negalioja.

Suomijos pareigūnai antrą kartą atmetė tokio pobūdžio prašymą. 2013-aisiais nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“, tirianti Europos Sąjungos reikalus, paskelbė, kad Magnickio išaiškinti 199 500 dolerių per Moldovos įmonę pasiekė suomių kailių įmonę „Saga Furs“, kuri anksčiau vadinosi „Turkistuottajat“.

Billas Browderis tada viešai išdėstė, kad už nešvarius pinigus buvo perkamos prabangos prekės, kurios, vėliau „švarios“, grįždavo į Rusiją. Suomijos pareigūnai bylą nutraukė. Jų aiškinimu, nebuvo pagrindo manyti, kad tie pinigai pelnyti nusikalstamu būdu. Be to, nusikaltimas padarytas ne Suomijoje, nes „Saga Furs“ nežinojo apie nusikalstamą pinigų kilmę, tad, pasak policijos, nenusikalto aplaidumu, nevykdydama prievolės tikrinti pinigų kilmę. Pasak pareigūnų, pinigų maršrutas buvęs toks, kad „Saga Furs“ nežinojo, iš kur jie pervesti ir kam atiteko kailiai.

2019 m. pavasarį Browderis pasakė, kad būtų buvę galima ištirti daugiau neaiškių pinigų pervedimų ir sukliudyti vėlesnius, jeigu Suomijos teisėsauga būtų juos tyrusi jau 2013-aisiais.

„Magnickio bylos požiūriu suomių tyrėjai tiesiog nustūmė nuo savęs rūpestį.“

Browderis išreiškė nusivylimą, kad ieškovo – kitaip tariant, jo – niekas neišklausė, ir nusistebėjo, mat kitose šalyse pareigūnai elgėsi priešingai.

Browderis pasakė skųsiąs Suomijos policijos ir prokurorės sprendimus ir pažadėjo pateikti duomenis apie visus nuo 2009 metų Suomiją pasiekusių įtartinų pinigų srautus.

Suomių verslo leidinio „Arvopaperi“ žurnalistas birželio mėnesį kalbėjosi apie tai su Nacionalinio tyrimų biuro kriminalinės policijos vyriausiuoju komisaru Asko Vatenu. Šis pareiškė, esą Nacionalinio tyrimų biuro sprendimas neskundžiamas. Tame pačiame straipsnyje prokurorė Sahavirta pasakė Browderio ketinimą skųsti laikanti keistu, nes generalinio prokuroro sprendimai neskundžiami.

„Šiuo atveju neverta teikti skundo. Autoritetingesnio sprendimo niekas nepateiks“, – pasakė ji.

Vis dėlto leidinys „Arvopaperi“ pranešė, kad atsiradus naujų įrodymų byla gali būti persvarstyta. Skundą galima teikti administracine tvarka, pavyzdžiui, parlamento ombucmenui.

2019 m. liepą Billas Browderis sakė, kad kai kurių kitų šalių teisėsaugos pareigūnai iš pradžių taip pat prieštaravo siekiams tirti įtartinus dalykus. Bet Browderis galiausiai sugalvojęs, kaip tuos tyrimus paskatinti.

Pavyzdžiui, Danijoje ir Estijoje pareigūnai iš pradžių atsisakė atlikti „Danske Banko“ tyrimą, ir Browderis nutarė kreiptis į įtakingą danų laikraštį.

„Straipsnis buvo toks skandalingas, kad kilo grandininė reakcija ir tyrimas buvo pradėtas tiek Estijoje, tiek Danijoje.“

Suomijoje Browderis ketina kartu su teisės ekspertais parengti pareiškimą policijai, papildytą su naujais duomenimis.

„Tikiuosi, rasime būdą pradėti tyrimą.“

***

Jau ne vienus metus Browderis apdovanoja Sergejaus Magnickio premija žurnalistus ir pilietinius aktyvistus, dirbančius tokius darbus, kokius dirbo Magnickis. Šis žmogus daug kam tapo įkvėpimo šaltiniu veikti.

Ne kartą buvau susitikusi su Browderiu ir dokumentavau jo, kaip vieno svarbiausių Putino taikinių, kelią.

Likus dviem dienoms iki mūsų susitikimo, iš buto ketvirtame aukšte balkono buvo išmestas teisininkas Nikolajus Gorochovas. Teisininkui lūžo kaukolė ir jis buvo išvežtas į reanimaciją. Gorochovas – Magnickio šeimos advokatas ir vienas iš svarbiausių liudininkų. Prieš nelaimę jis rengėsi pateikti teismui naujų įrodymų.

Paklausiau Browderio, ar nejaučia fizinės grėsmės, ar nemano, kad jį kas nors seka.

„Tarpais jaučiu, tarpais – ne. Visų jų „priešų“ mirtys – nunuodijimai, automobilių avarijos, iškritimai pro langą, savižudybės – kelia susirūpinimą.“

Gorochovas liko gyvas, bet jo atmintis dar sutrikusi. Spaudai jis prisipažino, kad baiminasi dėl savo gyvybės, bet dirba toliau.

Propagandos apie Browderį kiekis per televizijos kanalą RT ir naujienų agentūrą „Sputnik“ stulbina.

Visuose pasakojimuose dėstoma ta pati istorija apie Browderį kaip nusikaltėlį. Net Alexo Joneso naujienų svetainė „Infowars“ buvo nusitaikiusi į Browderį, vadino jį Jungtinių Valstijų išdaviku ir globalistų marionete.

Browderis sako, kad melagingos informacijos kampanijos paprastai jo neveikia neigiamai. Jis aprimsta, geriau numato strategiją ir veiksmus konfliktinėse situacijose.

Bet 2016-ųjų Nekrasovo filmo operacija sukėlė susirūpinimą. Browderis buvo išsigandęs, kad žmonės juo netikės ir kampanija „Teisingumas Magnickiui“ sužlugs.

„Bet atlaikiau šias operacijas ir galiu pasakyti, kad jos buvo nesėkmingos. Iš dalies todėl, kad gebame tokiems veiksmams priešintis. Manęs jie jau netrikdo. Tai lyg virtualus žaidimas. Kol visi saugūs, aš ramus.“

Priešintis Rusijos operacijoms iš dalies sekasi dėl geros komandos. Tie žmonės veikia efektyviai, palaiko gerus internetinius ryšius, turi puikių informacijos šaltinių ir gali gauti duomenų apie tai, ką planuoja rusai.

„Todėl galime juos stebėti, sulaikyti ir priešintis. Galime nusisamdyti teisininkų ir imtis tokių dalykų, kurie padeda kovoti ir padaro didelės žalos. Bet dauguma žmonių tokių išteklių neturi.“

Browderis ragina visus neteisingai apjuodintus žmones atskleisti, ką patiria, žiniasklaidai ir politikams, pranešti policijai.

„Pirmą kartą prabilus, žmonės žiūri, mano, kad esi apsėstas persekiojimo manijos, nes neįsivaizduoja, kad egzistuoja toks blogis. Bet atkakliai aiškinant, žmonės supranta, kad tai rimta problema.“

Billas Browderis sako neketinąs liautis kovoti.

„Aš tai darau dėl labai reikšmingų priežasčių, taip pat dėl to, kad mano kolega buvo nukankintas ir nužudytas. Dėl teisingumo padarysiu viską.“