Knyga „Mėnulio architektūros gidas“: nežemiški architektūros horizontai

Naujienos vizualas

Kokia architektūra yra šiandien ir kokia laukia rytoj? Ar privalu apsiriboti tik Žemės planeta? O gal architektūra galima vadinti ir Mėnulio tyrinėjimams skirtus zondus ir mėnuleigius? Šie klausimai keliami leidyklos „Lapas“ išleistoje menininko ir mokslininko Paulo Meuserio knygoje „Mėnulio architektūros gidas“.

Tai pirmasis leidyklos „Lapas“ pristatomas architektūros gidas, žengiantis už Lietuvos ir Žemės ribų. Dėmesio centre – ne tik kosminiai zondai, mėnuleigiai, erdvėlaiviai, miestų Mėnulyje projektai, bet ir kosminės misijos. Visa tai leidžia architektūrą bei inžineriją sujungti su politika, istorija ir antropologija, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

„Mėnulio architektūros gidas“ pasakoja apie didelių lūkesčių bei dramatizmo paženklintą kosmoso tyrinėjimą: zondų gyvenimą ir mirtį, politinėmis įtampomis apipintas kosmines lenktynes ir vis dar neapibrėžtą mūsų ateitį Mėnulyje. Tad ši knyga skirta ne tik išimtinai raketų mokslu besidomintiems, bet ir kiekvienam, pasvajojančiam apie kosmines keliones.

Gido autorius Paulas Meuseris tvirtina, jog zondus ir kosmines kapsules priskirti architektūros kūriniams galima dėl dviejų prielaidų: „Pirma, šie objektai gimė inžinierių dirbtuvėse, kaip erdvinės figūros jie buvo projektuoti pagal konstrukcijos dėsnius ir kurti daugiau ar mažiau remiantis estetiniais principais. Antra, daugumos šių objektų nusileidimo vietos buvo tiksliai išžvalgytos. Kitaip tariant, kiekvienas kūrinys turi savo genius loci, net jei iš pradžių buvo kurtas tiksliai nežinant jo vietos.“

„Mėnulio architektūros gidas“. Leidyklos „Lapas“ nuotr.

Knyga pradedama postmodernios architektūros atstovo Hanso Holleino polemizuojančia esė „Viskas yra architektūra!“ bei interviu su Rusijos kosmoso architekte, šios srities pradininke Galina Balašova, teigiančia, kad „kosmosui skirtas dizainas galbūt turėtų būti net žemiškesnis nei skirtas Žemei“.

Tam, kad knyga pasiektų lietuviakalbę auditoriją, tekstą iš anglų kalbos vertė Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė, jai talkino specialusis redaktorius astrofizikas Kastytis Zubovas ir kalbos redaktorė Dangė Vitkienė.

Anot Zagurskytės-Tamulevičienės, lietuvių kalboje trūksta techninės terminijos, todėl srities specialistai dažnai vartoja angliškas sąvokas. Siekiant užtikrinti vertimo tikslumą, buvo kuriami ir lietuviški naujadarai, taip plečiamas architektūros ir astrofizikos žodynas. „Sukurti kokį lietuvišką naujadarą visai smagu. Svarbu, kad jis būtų tikslus“, – teigė vertėja.

„Mėnulio architektūros gidas“. Leidyklos „Lapas“ nuotr.

Paklausta, kodėl gidą buvo svarbu išleisti lietuvių kalba, vertėja Zagurskytė-Tamulevičienė tvirtino, kad ši knyga, kaip ir bet kokia kita mokslinė ar mokslo populiarinimo literatūra, atspindi tikrovę: „Faktai padeda tvirčiau stovėti ant žemės, nes parodo, kaip veikia pasaulis. Nežinant, kaip jis veikia, galima prisigalvoti labai daug nesąmonių, žinių spragas užpildant pačių susigalvotomis teorijomis. Juk buvo ir netikinčių, kad žmonės išsilaipino Mėnulyje.“

„Mėnulio architektūros gidas“ gausiai iliustruotas nuotraukomis, brėžiniais ir schemomis iš NASA bei Maskvos specialiųjų archyvų, tad tai vizualus liudijimas, kad Žemės palydovas pasiekiamas ne tik svajose, bet ir realybėje, o kosminė architektūra nebėra tik fantastika.

„Mėnulio architektūros gidas“. Leidyklos „Lapas“ nuotr.

Knyga „Mėnulio architektūros gidas“ leidžiama bendradarbiaujant su leidykla „DOM publishers“, leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Leidinį galima įsigyti leidyklos LAPAS el. knygyne bei šalies knygynuose.

Kviečiame žiūrėti knygos pristatymą Paviljono knygų savaitgalyje. Nuorodą rasite čia.

15,07

Sutaupote 21%

Kaina neregistruotam vartotojui: 18,99 €