Nuotolinis darbas Lietuvoje įsitvirtino. Tai, kas prieš kelerius metus atrodė kaip laikina būtinybė, daugeliui tapo kasdieniu pasirinkimu. Tačiau kartu su privalumais – jokių kamščių, lankstus grafikas, daugiau laiko šeimai – atsirado ir nenumatytų iššūkių. Vienas jų tampa ypač aktualus kiekvieną vasarą.
Harvardo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo studentai, gyvenantys bendrabučiuose. Dalis jų turėjo oro kondicionavimą, dalis – ne. Karščio bangos metu abiejų grupių kognityvinės funkcijos buvo testuojamos kasdien. Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus.
Studentai be klimato kontrolės parodė dvylika procentų prastesnius rezultatus reakcijos greičio testuose ir trylika procentų prastesnius – darbinės atminties užduotyse. Ir tai buvo jauni, sveiki žmonės. Vyresniems ar turintiems sveikatos problemų poveikis būtų dar ryškesnis.
Smegenys nemėgsta karščio
Žmogaus smegenys yra itin jautrios temperatūrai. Optimaliausia aplinka protiniam darbui – apie dvidešimt du laipsniai Celsijaus. Kai temperatūra kyla virš dvidešimt penkių, prasideda subtilūs pokyčiai: sunkiau susikaupti, dažniau klystame, sprendimai užtrunka ilgiau.
Tai nėra silpnumo ženklas ar „įsivaizduojama problema”. Tai fiziologija. Karštoje aplinkoje organizmas nukreipia resursus į termoreguliaciją – kūnas bando atvėsti. Smegenims lieka mažiau energijos sudėtingoms užduotims.
Biuruose ši problema sprendžiama centralizuotai – darbdavys pasirūpina tinkama temperatūra. Tačiau dirbant iš namų, atsakomybė tenka pačiam darbuotojui. Ir čia prasideda įdomūs skaičiavimai.
Matematika, kurios daugelis nedaro
Įsivaizduokime specialistą, kuris uždirba vidutinį lietuvišką atlyginimą. Jo valandos „kaina” – apie dešimt eurų. Jei karštą vasaros dieną jis dirba dvidešimt procentų lėčiau nei galėtų, per aštuonias valandas praranda maždaug šešiolikos eurų vertės produktyvumą.
Per mėnesį, kai tokių dienų būna penkiolika ar dvidešimt, nuostoliai siekia kelis šimtus eurų. Per visą vasarą – dar daugiau. O juk kalbame tik apie tiesioginį produktyvumo praradimą, neįskaičiuojant klaidų, kurias tenka taisyti, ar streso, kuris kaupiasi.
Šie skaičiai verčia kitaip pažvelgti į investiciją į namų biuro aplinką. Oro kondicionieriai nebėra prabangos atributas – tai darbo įrankis, panašiai kaip kompiuteris ar ergonomiška kėdė.
Darbdavių požiūris keičiasi
Kai kurios įmonės tai jau suprato. Užsienio korporacijos, turinčios padalinių Lietuvoje, neretai kompensuoja darbuotojams namų biuro įrangą – monitorius, stalus, kėdes. Pažangiausios į šį sąrašą įtraukia ir klimato kontrolės sistemas.
Logika paprasta: jei darbuotojas dirba efektyviau, įmonė gauna daugiau vertės. Kelių šimtų eurų kompensacija atsirperka per kelis mėnesius padidėjusio produktyvumo.
Lietuviškos įmonės kol kas atsargesnės, tačiau tendencija aiški. Konkurencija dėl talentų verčia darbdavius galvoti apie darbuotojų komfortą ne tik biure, bet ir namuose.
Psichologinis aspektas
Be tiesioginių kognityvinių pasekmių, karštis veikia ir emocinę būseną. Tyrimai rodo, kad aukštesnė temperatūra koreliuoja su padidėjusiu irzlumu, prastesne nuotaika, mažesne tolerancija stresui.
Dirbant komandoje nuotoliniu būdu, tai gali turėti netikėtų pasekmių. Vaizdo susitikimas, kuris vėsioje patalpoje praeitų sklandžiai, karštame kambaryje gali virsti konfliktu. Klientui rašomas laiškas gali nuskambėti šiurkščiau nei norėta.
Žmonės retai suvokia, kiek aplinka veikia jų elgesį. Lengviau apkaltinti kolegą ar save patį, nei pripažinti, kad tiesiog buvo per karšta normaliai funkcionuoti.
Ką daro tie, kurie neturi kondicionieriaus
Lietuviai išradingi. Vieni dirba anksti ryte ar vėlai vakare, kai temperatūra žemesnė. Kiti persikelia į kavines su oro kondicionavimu. Treti stato ventiliatorius ir dedasi šlapius rankšluosčius ant kaklo.
Šie sprendimai veikia, bet turi kainą. Keistas darbo grafikas trukdo bendrauti su šeima ir kolegomis. Kavinėse sunku susikaupti, be to, kava ir užkandžiai kainuoja. Ventiliatorius tik juda orą, bet neatšaldo – tai placebas, kuris padeda psichologiškai, bet ne fiziologiškai.
Kai kurie tiesiog iškentėja. Prisitaiko prie prastesnio produktyvumo, priima tai kaip vasaros duoklę. Tačiau ar tikrai verta kentėti, kai sprendimas egzistuoja ir yra prieinamas?
Investicija ar išlaidos
Skirtumas tarp investicijos ir išlaidų – grąža. Nusipirktas drabužis, kurio nedėvime, yra išlaidos. Įrankis, kuris padeda uždirbti daugiau, yra investicija.
Klimato kontrolė namuose patenka į pilkąją zoną. Žmonėms, kurie dirba biure ir grįžta namo tik vakarais, tai labiau komforto klausimas. Tačiau tiems, kurie praleidžia namuose didžiąją darbo dienos dalį, tai reali galimybė padidinti savo efektyvumą.
Galiausiai, kiekvienas sprendžia pats. Tačiau priimant sprendimą verta įvertinti ne tik pradinę kainą, bet ir tai, kiek kainuoja nieko nedaryti. Kartais „taupymas” kainuoja daugiau nei investicija.
Renatas