Dangaus mėlyną staiga pakeičia raudonai žėrintis Marso peizažas. Pirštai instinktyviai susigniaužia aplink neegzistuojantį ginklą, adrenalinas muša į galvą. Esate savo svetainėje, bet smegenys tuo netiki. Šiuolaikiniai VR akiniai sukuria galią, keičiančią mūsų suvokimą apie skaitmeninį pasaulį.
TECHNOLOGIJA, PERŽENGUSI RIBAS
Pamiršk mygtukus ir kontrolerius. Šiuolaikinėse VR sistemose kūnas tampa valdikliu. Rankų gestai, galvos posūkiai, akių judesiai – viskas sekama milisekundžių tikslumu. Naujausios kartos jutikliai fiksuoja net smulkiausius pirštų judesius, o pažangiausios sistemos jau pradeda atpažinti veido išraiškas ir emocijas.
Technologija perėjo ilgą kelią nuo primityvių, sunkių įrenginių iki elegantiškai plonų, belaidžių akinių su aukštos rezoliucijos ekranais. Industrija, pradėjusi nuo entuziastų projektų, dabar skaičiuojama milijardais, o didžiausi technologijų gigantai varžosi dėl rinkos dalies.
KAI VIRTUALU TAMPA PERNELYG REALU
Virtualios realybės akiniai kuria imersijos lygmenį, kuris kartais tampa neatskiriamai įtikinamas. Žmonės pasakoja apie akimirkas, kai bandė atsiremti į virtualų stalą arba instinktyviai vengė virtualių kliūčių, nors racionaliai suprato, kad jų nėra.
Smegenys interpretuoja VR patirtis kaip tikras – adrenalino išsiskyrimas žaidžiant siaubo žaidimą yra toks pat kaip žiūrint siaubo filmą kino teatre ar net patiriant tikrą išgąstį. Virtualūs kritimo potyriai sukelia tikrą vertigo jausmą. Virtuali socialinė sąveika gali sukelti tikras emocines reakcijas.
Tačiau tai sukelia ir etinių klausimų. Jei patirtis smegenyse yra identiška, ar svarbu, kad ji kilo iš virtualaus šaltinio? Jei žmogus jaučiasi laimingas virtualiai keliaudamas po Alpes, ar tai mažiau vertinga nei fizinė kelionė?
REVOLIUCIJA, PALIEČIANTI VISAS GYVENIMO SRITIS
Virtualios realybės pritaikymas jau seniai peržengė žaidimų industrijoje nubrėžtas ribas:
Medicina: Chirurgai naudoja VR treniruotes sudėtingoms operacijoms, medicinos studentai tyrinėja anatomiją trimatėje erdvėje, o pacientai su lėtiniais skausmais gauna palengvėjimą naudodami VR terapiją.
Švietimas: Istorijos mokytojai perkelia mokinius į Senovės Romą, chemijos laboratorijos tampa prieinamos kiekvienam mokiniui be rizikos ir išlaidų, o sudėtingos mokslo koncepcijos vizualizuojamos interaktyviuose modeliuose.
Nekilnojamasis turtas: Pirkėjai apžiūri namus iš savo sofos, architektai vaikšto po pastatus, kurių dar nėra, o interjero dizaineriai akimirksniu keičia erdvės išplanavimą.
Menas: Menininkų dirbtuvės išsiplečia į begalines virtualias erdves, muziejai prieinami visiems nepriklausomai nuo geografinės padėties, o naujos meno formos gimsta pačioje virtualioje terpėje.
SENSORINĖ REVOLIUCIJA
Naujausi VR prototipai žengė žingsnį toliau – jie įtraukia ne tik regą ir klausą, bet ir kitas jusles. Haptinės liemenės ir pirštinės perduoda lietimo, spaudimo ir net temperatūros pojūčius. Jau kuriami kvapų moduliai, galintys išskirti skirtingus aromatus priklausomai nuo virtualios aplinkos.
Laboratorijose eksperimentuojama su sistemomis, galinčiomis simuliuoti vėjo pūtimą, šilumą ar drėgmę, siekiant sukurti absoliučiai įtraukiantį potyrį. Kiekvienas naujas jutimas, pridėtas prie virtualios patirties, padidina jos įtikinamumą ir sumažina skirtumus tarp tikrovės ir simuliacijos.
SOCIALINĖ TRANSFORMACIJA
Priešingai populiariam įsitikinimui, virtuali realybė nebūtinai izoliuoja. Socialinės VR platformos leidžia žmonėms iš viso pasaulio susitikti bendroje virtualioje erdvėje, bendrauti, kurti ir dirbti kartu.
Pandemija parodė nuotolinio bendravimo svarbą, o VR siūlo kokybiškai naują lygmenį, pranokstantį įprastus vaizdo skambučius. Virtualiuose susitikimuose dalyviai jaučia buvimo kartu jausmą, gali naudoti kūno kalbą ir neverbalinius signalus, keistis virtualiais objektais.
Jau rengiami virtualūs koncertai, kuriuose dalyvauja milijonai žmonių, virtualūs meno festivaliai ir konferencijos. Susiformavo visiškai naujas socialinis sluoksnis – virtualios bendruomenės su savo kultūra, taisyklėmis ir ekonomika.
ATEITIES HORIZONTAI
Technologijos evoliucija nesustoja. VR akiniai darosi lengvesni, mažesni ir galingesni. Naujausi prototipai naudoja mikro-OLED ekranus, kurių pikselių tankis prilygsta žmogaus akies gebėjimui skirti detales.
Kita karta bus integruota su papildyta realybe, leidžiančia sklandžiai perjungti tarp virtualaus ir fizinio pasaulio. Tolimesnėje perspektyvoje numatomi akių dydžio įrenginiai, veikiantys belaidžiu ryšiu ir turintys visą kompiuterio galią.
Drąsesni futuristai kalba apie smegenų-kompiuterio sąsajas, kurios galiausiai gali padaryti fizinius ekranus nereikalingus. Kai kurios kompanijos jau dabar eksperimentuoja su minčių valdymo sistemomis, nors iki komercinio pritaikymo dar toli.
IŠŠŪKIAI IR KLAUSIMAI
Su tokiomis galimybėmis ateina ir iššūkiai. Privatumo klausimai tampa sudėtingesni, kai įrenginiai seka kiekvieną judesį ir reakciją. Priklausomybės rizika didėja, kai virtualios patirtys tampa vis patrauklesnės. Socialinės pasekmės nėra iki galo suprastos, kai žmonės praleidžia vis daugiau laiko virtualioje realybėje.
Ekonomikoje matome skaitmeninių ir fizinių prekių vertės konvergenciją – žmonės jau dabar moka realius pinigus už virtualius drabužius savo avatarui ar virtualius namus socialinėse platformose. Darbo rinka transformuojasi, kai vis daugiau profesijų gali būti atliekama virtualioje aplinkoje.
ASMENINIS PASIRINKIMAS
Kiekviena nauja technologija sukelia entuziazmą ir nerimą. Virtualios realybės revoliucija nėra išimtis. Ji siūlo neįtikėtinas galimybes mokytis, kurti, bendrauti ir patirti tai, kas anksčiau buvo neįmanoma.
Kartu ji kelia fundamentalius klausimus apie patirties prigimtį, realybės suvokimą ir žmogaus tapatybę. Kaip ir su kiekviena transformacine technologija, svarbiausia išlikti sąmoningiems vartotojams, suvokiantiems tiek galimybes, tiek rizikas.
Virtualios realybės traukinys jau išvažiavo iš stoties, o jo greitis tik didėja. Ar esame pasiruošę kelionei, kuri gali pakeisti patį žmogaus patirties pagrindą? Šis klausimas lieka atviras, kai žmonija žengia į naują skaitmeninės evoliucijos etapą.
Deimante