Atostogos prie jūros dažnai siejamos su gultais viešbučio teritorijoje, garsiomis šokių aikštelėmis, švediškais stalais ir turistų perpildytais paplūdimiais. Bet tik ne visiems. Kai kuriems keliautojams poilsis reiškia ką kita – ryto kavą žiūrint į kalnus, ramybę be muzikos kolonėlių, šiltus pokalbius su vietiniais ir kainas, kurios neskaičiuojamos dviem valiutom.
Tokio tipo poilsiui Juodkalnija tinka idealiai. Šalis, kurios pakrantė dar neperpildyta visuotiniu triukšmu, turi savo paslapčių – vietų, kuriose ilsisi patys vietiniai. Ne todėl, kad neturi kito pasirinkimo, o todėl, kad ten gera, tikra ir nekainuoja tiek, kiek sezono metu prašo garsiausi kurortai. Žemiau – trys tokios vietovės, kurios vis dar išlaiko natūralų savo charakterį, toli nuo turistinių masių.
1. Petrovacas – mažasis Kotoras be kruizinių laivų
Tarp garsiosios Budvos ir garsėjančio Baro, palei pakrantės kelią, slypi nedidelis miestelis – Petrovacas. Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti paprastas: nedidelė krantinė, keli restoranai, nedidelis paplūdimys ir vos keletas viešbučių. Tačiau būtent tai daro jį ypatingą.
Petrovacas nėra masinio turizmo centras, todėl viešbučiai dažniausiai nedideli, o apartamentų nuoma – ypač populiari tarp vietinių. Kainos čia žemesnės nei Budvoje ar Kotore, o maistas dažnai ruošiamas šeimų restoranėliuose, kur valgiaraštis nesikeičia pagal sezono turistus, bet laikosi to, ką žino vietiniai: šviežia žuvis, vietinė alyvuogių pasta, džiovintas kumpis.
Papildomas privalumas – pėsčiųjų takas, vingiuojantis palei uolas į netoliese esančią Lucicės įlanką. Tai ideali vieta rytinei meditacijai, nes vos keli žmonės, jūros bangavimas ir neperdirbta gamta suteikia pojūtį, kad kelionės nereiškia bėgimo nuo taško A iki B.
2. Morinj – kaimas, kuriame laikas sustoja
Tie, kurie nori tikros tylos ir gamtos artumo, turėtų žvilgtelėti į Morinj – mažą kaimelį Boka Kotorska įlankos gilumoje. Ši vieta nepasitiks barais, prekeiviais ar net klasikinėmis parduotuvėmis. Bet jei jums rūpi kiekvieno ryto vaizdas į miglą virš kalnų, kvapai iš senų citrusinių sodų ir jūra, kuri atrodo lyg iš viduramžių freskos – Morinj jums.
Čia galima rasti akmeninių vilų, paverstų apartamentais su nedideliais sodais. Daugelis jų priklauso šeimoms, kurios pačios ten ir gyvena – taigi poilsis įgyja žmogišką kontaktą. Rytais išgirsit gaidžio giedojimą, ne turistų šurmulį. Vakarais – kvepiančių krūmų tylą, ne animatorių šūksnius.
Morinj siūlo netradicinę pramogą – gamtos stebėjimą. Dėl geografinės padėties ir nedidelio vietos gyventojų skaičiaus, čia galima matyti ne tik žuvėdras, bet ir reti paukščiai, kurie neskuba baidyti žmonių. Idealu tiems, kam kelionė reiškia ne veiksmą, o stebėjimą.
3. Ulcinj – pietų spalva be šiaurės kainų
Jei norisi ramesnio, bet šiltesnio klimato, verta žvilgtelėti į pietinę Juodkalnijos dalį. Ulcinj – miestas netoli Albanijos sienos – yra viena mažiausiai europiečių turistų atrastų vietų šioje pakrantėje, bet itin vertinama vietinių.
Mieste gyvena daugiausia musulmonų bendruomenė, todėl atmosfera skiriasi nuo šiaurinių regionų: čia girdėti mečečių kvietimai, daug turgaus gyvenimo, o vietinės kepyklėlės siūlo rytietiškus saldumynus ir bandeles, kurios ištirpsta burnoje. Tai kultūriškai turtinga vieta, kurioje susipina Balkanų ir Osmanų palikimas.
Ulcinj garsėja ilgiausiu Juodkalnijos smėlio paplūdimiu – Velika Plaža, kuris driekiasi 12 kilometrų. Skirtingai nei kitur, čia dažnai ilsisi vietiniai gyventojai, o viešbučiai ir apartamentai vis dar pasižymi sąžiningomis kainomis. Tiems, kas nori išvengti perpildytų paplūdimių, bet vis tiek turėti pakankamai veiklos – tai tikras atradimas.
Šios trys vietos – Petrovacas, Morinj ir Ulcinj – yra tarsi trys skirtingi požiūriai į ramybę. Vienas siūlo paprastą, bet gyvą miestelį, kitas – tylą ir gamtą be jokių trukdžių, trečias – kultūrinę kaitą ir nebrangų poilsį šalia ilgos jūros linijos. Juodkalnija turi tokį įvairų charakterį, kad vienoje šalyje gali atrasti tiek laukinę gamtą, tiek architektūrinius stebuklus, tiek vietas, kur tiesiog norisi sėdėti ir nieko neveikti.
Daugelis, pasirinkę Juodkalnija kelionės formatą, grįžta ne su „pramogų sąrašu“, o su atsipalaidavusiu žvilgsniu ir vidine tyla. Tai šalis, kuri neliepia būti įspūdingu turistu – ji leidžia tiesiog būti. Ir kartais to reikia labiau nei dar vieno „viskas įskaičiuota“ paketo.
Jei svarstote, kur norėtumėte pabėgti nuo kasdienybės, bet tuo pačiu nenorite nutolti nuo kultūros, skonio ir saulės – verta atidžiau pasižiūrėti, ką šiuo metu siūlo kelionės į Juodkalniją. Ten vis dar galima rasti erdvės, tylos ir autentiškumo. Kol dar nevėlu.
Deimante