Užšalęs tuščiavidurių pluoštų filtras gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau vandens jau nebevalyti. Plonose membranose likęs vanduo, virsdamas ledu, plečiasi ir sukelia mikroįtrūkimus, pro kuriuos bakterijos praslysta nepastebimai. Todėl nuo spalio iki kovo filtrą reikia saugoti nuo minusinės temperatūros: naktį laikyti miegmaišyje, dieną – vidinėje striukės kišenėje.
Spalio pabaigoje Lietuvoje naktimis jau būna šalnų, o sekmadienį, spalio 25-ąją, laikrodžiai persukami valanda atgal. Vakarai sutems anksčiau, ir didesnė žygio dalis vyks vėsoje bei tamsoje. Būtent tokiomis sąlygomis turistinis vandens filtras dažniausiai ir sugadinamas – ne per vasaros kaitrą, o per vieną šaltą naktį, kai paliekamas kabėti ant kuprinės prie palapinės.
Kaip atpažinti, kad filtras galėjo užšalti?
Vizualiai – beveik niekaip. Membranos įtrūkimai yra mikroskopiniai, todėl nei korpusas, nei vandens skonis nieko neišduoda. Netikėtas ženklas gali būti nebent tai, kad vanduo ima tekėti greičiau nei įprastai: pažeista membrana mažiau priešinasi srautui. Tačiau ir šis požymis nėra patikimas, nes srautas priklauso nuo vandens temperatūros ir užterštumo.
Jei filtras su vandeniu praleido naktį minusinėje temperatūroje, galimi du keliai. Pirmasis – vientisumo patikra, jei ją aprašo gamintojas (kai kurie modeliai tikrinami oro slėgiu per sudrėkintą membraną). Antrasis, kai tokios procedūros instrukcijoje nėra, – filtrą pakeisti. Rizikuoti nėra prasmės: filtro kaina menka, palyginti su kelių dienų virškinimo sutrikimu žygyje.
Kodėl rudenį filtras dirba lėčiau?
Šaltas vanduo yra klampesnis: maždaug 5 °C vandens klampa yra apie pusantro karto didesnė nei 20 °C, todėl pro tas pačias poras jis teka lėčiau. Tai ne gedimas, o fizika, tačiau žmonės dažnai pradeda stipriau spausti maišelį ir taip perkrauna membraną.
Antra priežastis – nukritę lapai. Rudens upeliuose ir balose daugiau organinių dalelių bei taninų, nuo kurių vanduo įgauna arbatos atspalvį. Smulkios dalelės greitai užkemša poras, o taninai pro filtrą praeina: spalva ir skonis lieka, nors mikrobiologiškai vanduo jau švarus.
Priežiūra šaltuoju sezonu: penki žingsniai
- Po kiekvieno naudojimo išpurtykite kuo daugiau vandens. Kuo mažiau drėgmės lieka viduje, tuo mažesnė žala, jei temperatūra netikėtai nukris.
- Nakčiai filtrą įdėkite į užsegamą maišelį ir laikykite miegmaišio kojūgalyje arba šalia savęs.
- Drumstą vandenį pirmiausia perkoškite pro medvilninę skarelę ar kavos filtrą. Tai gerokai pailgina membranos tarnavimo laiką.
- Atbulinis praplovimas švariu vandeniu atkuria srautą geriau nei bet koks purtymas.
- Prieš žiemos sandėliavimą filtrą išdžiovinkite ir laikykite kambario temperatūroje, o ne garaže ar automobilio bagažinėje.
„Dažniausia klaida, kurią matome po rudens išvykų, – filtras laikomas sugedusiu, nors iš tiesų jis tiesiog užkimštas organinėmis dalelėmis. Dešimt sekundžių atbulinio praplovimo dažniausiai išsprendžia problemą. Tikras gedimas būna tada, kai filtras su vandeniu nakvojo lauke“, – pastebi išgyvenimo kursų instruktorius.
Kada filtrą jau metas keisti?
Kiekvienas filtras turi gamintojo nurodytą išteklių – dažniausiai skaičiuojamą tūkstančiais litrų. Praktikoje jis baigiasi anksčiau, jei filtras dažnai naudojamas drumstam vandeniui ir retai praplaunamas. Pagrindinis ženklas – srautas, kurio nebeatkuria nei atbulinis praplovimas, nei prefiltras.
Antras ženklas – amžius ir laikymo sąlygos. Jei filtras kelerius metus gulėjo garaže, kur žiemą temperatūra nukrenta žemiau nulio, o vasarą stipriai įkaista, jo būklė nežinoma. Tokiu atveju protingiau įsigyti naują, o senąjį palikti tik buitiniams poreikiams, pavyzdžiui, indams skalauti.
Trečias atvejis – filtras, kurį kas nors pasiskolino ir grąžino nežinia kokios būklės. Jei nežinote, kur ir kaip jis buvo naudotas, laikykite jį abejotinu. Nauji filtrai nėra brangūs, o kelių dienų žygyje sveikata svarbesnė už sutaupytus kelis eurus.
Ko filtras nepašalina?
Tuščiavidurių pluoštų filtras su maždaug 0,1 mikrono poromis sulaiko bakterijas ir pirmuonis, bet ne virusus, ištirpusias chemines medžiagas ir druską. Rudenį tai ypač aktualu šalia dirbamų laukų, kai lietūs į griovius nuplauna trąšų ir augalų apsaugos priemonių likučius. Tokio vandens geriau visai nesemti, net ir turint filtrą.
Kai šaltinio kokybe abejojama, filtravimą verta derinti su virinimu (pakanka minutę stipriai paburbuliuoti) arba su dezinfekavimo tabletėmis. Svarbus rudens niuansas: šaltame vandenyje tabletės veikia lėčiau, todėl reikia laikytis ilgesnio gamintojo nurodyto laukimo laiko, o ne skubėti gerti po pusvalandžio.
Filtras – ne vienintelė sistemos dalis
Valstybės informacinės kampanijos ir portalas lt72.lt jau kelerius metus ragina namuose turėti 72 valandoms skirtas atsargas, o vandens klausimas jose – pats svarbiausias. Filtras čia yra atsarginis variantas, kai buteliuose laikomas vanduo baigiasi arba tenka palikti namus.
Kad jis būtų po ranka, kai prireiks, išgyvenimo rinkinys, kuriame filtras laikomas kartu su ugnies įsiskėlimo priemone, termoplėvele ir žibintuvėliu, praktiškai patogesnis nei daiktai, išbarstyti po skirtingas spinteles. KVANTUMA tokius rinkinius komplektuoja taip, kad svarbiausios priemonės būtų vienoje vietoje ir tiktų bet kuriam metų laikui.