Paskutinius kelerius metus Europos vartotojai stebėjo tą patį reiškinį: kainos auga sparčiau nei indėlių palūkanos. Oficiali statistika rodo, kad net ir sulėtėjusi infliacija vis dar viršija daugumos taupomųjų sąskaitų grąžą. Žmonės, kurie dešimtmečiais pasitikėjo banko indėliais kaip saugiu prieglobsčiu, pradeda ieškoti alternatyvų — ir ne visi jas randa ten, kur tikėjosi.
Viena iš seniausių tokių alternatyvų — taurieji metalai. Geretti Gold, specializuojantis investicinio aukso ir kolekcinių monetų prekyboje, pastaraisiais metais fiksuoja augantį susidomėjimą tarp žmonių, kurie anksčiau niekada nebuvo pirkę fizinio aukso. Tai ne mados reikalas — tai reakcija į konkrečius skaičius.
Kas vyksta su pinigais banke
Palūkanų normos, kurias siūlo komerciniai bankai, retai kada kompensuoja realią perkamosios galios praradimą. Tarkime, indėlio palūkanos siekia 2,5 procento per metus, o infliacija tuo metu svyruoja ties 3–4 procentais. Paprastas skaičiavimas parodo: kas dvylika mėnesių santaupos netenka dalies savo vertės, nors skaičius sąskaitoje formaliai didėja.
Tai nėra naujas reiškinys — ekonomistai jį vadina neigiamomis realiomis palūkanomis. Tačiau pastarąjį dešimtmetį ši spraga tapo pakankamai ryški, kad ją pastebėtų ne tik finansų specialistai, bet ir žmonės, tiesiog stebintys savo pirkinių krepšelio kainą. Vidutinė lietuvių šeima per metus maisto prekėms ir komunaliniams mokesčiams išleidžia kelis tūkstančius eurų daugiau nei prieš penkerius metus — o atlyginimai daugelyje sektorių augo lėčiau. Taupomosios sąskaitos skaičius atrodo raminančiai stabilus, bet jo perkamoji galia tirpsta kaip ledas pavasarį — tyliai ir be perspėjimo.
Fizinis auksas kaip vertės saugykla
Aukso funkcija finansų sistemoje iš esmės nesikeitė kelis tūkstančius metų — tai turtas, kuris neturi emitento rizikos. Skirtingai nuo obligacijų ar indėlių, aukso vertė nepriklauso nuo vienos institucijos mokumo. Būtent ši savybė patraukia investuotojus neramiais laikotarpiais.
Tarp populiariausių formų — auksinės monetos investavimui, kurios turi ir numizmatinę vertę, ir grynojo metalo kainą. Monetų pranašumas prieš luitus — mažesni nominalai, lengvesnis likvidumas, o kai kuriais atvejais ir kolekcinė premija, kuri laikui bėgant gali augti nepriklausomai nuo metalo kainos.
Svarbu suprasti ir tai, kad aukso pirkimas nėra spekuliacija. Žmonės, kurie perka fizinį metalą, paprastai neplanuoja jo parduoti po mėnesio. Tai ilgalaikė turto saugojimo priemonė — kažkas, kas guli seife ir laikui bėgant atlieka savo funkciją tyliai, be jokių prisijungimų ar slaptažodžių.
Kiek tai kainuoja ir nuo ko pradėti
Daugelis mano, kad investavimas į auksą reikalauja didelių sumų. Realybė kitokia: vieną auksinę monetą galima įsigyti už kelių šimtų eurų sumą, o kai kurie mažesnio svorio vienetai prieinami ir už mažiau. Svarbiausia žinoti, ką perki — grynumo laipsnį, svorio vienetą ir rinkos kainą tą dieną.
Finansų analitikai pataria prieš pirmąjį pirkinį palyginti kelių pardavėjų kainas, nes antkainis gali skirtis net keliais procentais. Taip pat svarbu suprasti, kad Investicinio aukso kaina priklauso nuo pasaulinės biržos notacijų ir svyruoja kasdien — perkant fizinį metalą, laikas turi reikšmės. Kas perka reguliariai nedidelėmis sumomis, paskirsto kainos riziką per ilgesnį laikotarpį ir mažina tikimybę nupirkti „per brangiai”.
„Dažniausia pradedančiųjų klaida — bandyti nuspėti trumpalaikį kainos judėjimą,” pastebi vienas iš tauriųjų metalų rinkos konsultantų. „Auksas yra ilgalaikė priemonė. Žmonės, kurie perka ir laiko penkerius ar dešimt metų, paprastai nelieka nuostolyje. Svarbiau pradėti, nei laukti tobulo momento.”
Dažnai užduodami klausimai
Ar fizinio aukso pirkimas apmokestinamas Lietuvoje? Investicinis auksas (luitai ir tam tikros monetos) Europos Sąjungoje neapmokestinamas PVM. Tačiau pardavimo pelnas gali būti apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu — konkrečios sąlygos priklauso nuo laikymo trukmės ir sumos.
Kur laikyti fizinį auksą? Populiariausi variantai: namų seifas, banko saugojimo dėžutė arba specializuota saugykla. Kiekvienas būdas turi savo kainą ir rizikos lygį, todėl pasirinkimas priklauso nuo turimo kiekio ir asmeninių prioritetų.
Ar verta pirkti kolekcinę monetą, ar geriau luitą? Luitai paprastai turi mažesnį antkainio procentą, todėl tinka tiems, kas nori kuo arčiau biržos kainos. Monetos — tiems, kas vertina ir numizmatinį aspektą, ir potencialią kolekcinę premiją ateityje.
Koks minimalus kiekis, nuo kurio prasminga pradėti? Griežtos ribos nėra. Kai kurie investuotojai pradeda nuo vienos monetos ir papildo kolekciją kas kelis mėnesius, paskirstydami kainos riziką per laiką. Tokia strategija leidžia kaupti poziciją be didelio vienkartinio įsipareigojimo.
Apibendrinimas
Banko indėlis vis dar atlieka savo funkciją kasdieniam likvidumui, tačiau kaip ilgalaikė vertės saugykla jis praranda pozicijas. Fizinis auksas — tiek monetų, tiek luitų pavidalu — išlieka viena iš laiko patikrintų alternatyvų tiems, kas nori apsaugoti dalį savo turto nuo perkamosios galios mažėjimo. Tai ne panacėja ir ne garantija — bet instrumentas, kurio veikimo principas laiko patikrintas ne dešimtmečiais, o tūkstantmečiais. Ir galbūt tai yra stipriausias argumentas, kurį galima pateikti žmogui, ieškančiam alternatyvos bankų indėliams.
Deimante