Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pastaruoju metu ryškėja įdomus reiškinys – vis daugiau tėvų aktyviai įsitraukia į NT sandorius, pirkdami butus savo studijuojantiems vaikams. Ši tendencija ypač pastebima Vilniuje, kur susitelkęs didžiausias šalies universitetų skaičius ir kasmet plūsta tūkstančiai jaunuolių iš regionų.
Naujas tėvų požiūris į vaikų ateitį
Ankstesniais dešimtmečiais tipinis scenarijus buvo paprastas – jaunuolis, atvykęs studijuoti į sostinę, apsigyvendavo bendrabutyje arba nuomodavosi butą su draugais. Tačiau šiandien matome ryškų pokytį – tėvai vis dažniau renkasi investuoti į nekilnojamąjį turtą, užuot mokėję už nuomą.
„Pastebime, kad tėvai tapo viena aktyviausių pirkėjų grupių kompaktinių butų segmente,” – komentuoja Vilniaus NT agentūros vadovė Ieva Paulauskienė. „Dažniausiai ieškoma 1-2 kambarių butų, netoli universitetų ar su geru viešojo transporto susisiekimu. Tai butai, kurių kainos svyruoja nuo 70 000 iki 130 000 eurų, priklausomai nuo rajono ir būklės.”
Statistika patvirtina šį reiškinį – per pastaruosius dvejus metus tokių sandorių skaičius išaugo beveik 35%. Ypač populiarūs tapo Antakalnio, Naujamiesčio, Žirmūnų ir Šnipiškių rajonai, esantys netoli didžiųjų universitetų.
Finansinis apskaičiavimas ar tėviška globa?
Kyla natūralus klausimas – ar toks sprendimas yra racionalus finansinis žingsnis, ar tiesiog noras pasirūpinti savo atžalomis? Pasirodo, atsakymas dažnai slypi kažkur per vidurį. Neabejotina viena – šiandieninėje ekonominėje situacijoje nekilnojamasis turtas išlieka viena patikimiausių ir pelningiausių investicijų ilguoju laikotarpiu.
Finansų ekspertas Tomas Rimkus paaiškina matematinę tokio sprendimo logiką: „Tarkime, vidutinė 1-2 kambarių buto nuoma Vilniaus centre siekia 400-600 eurų per mėnesį. Per ketverių metų bakalauro studijas vien nuomai būtų išleidžiama apie 20-30 tūkstančių eurų. Tai suma, kuri tiesiog ištirpsta. Tuo tarpu investavus į nuosavą būstą, šie pinigai virsta turtu, kurio vertė ilguoju laikotarpiu dar ir auga.”
Būtent toks apskaičiavimas paskatino Klaipėdoje gyvenančią Audronės ir Gedimino Petrauskų šeimą įsigyti butą savo dukrai Gabijai, kuri pradėjo studijuoti mediciną Vilniuje.
„Iš pradžių galvojome apie nuomą, bet greitai supratome, kad tai tiesiog pinigų švaistymas,” – pasakoja Gediminas. „Paėmėme paskolą, mėnesinė įmoka beveik tokia pati kaip nuomos kaina, bet žinome, kad investuojame į dukros ateitį, o ne tiesiog išleidžiame pinigus. Be to, per tuos ketverius metus buto vertė jau išaugo beveik 20% – tai papildoma finansinė nauda, kurios niekada nebūtume gavę mokėdami nuomą.”
Tėvų motyvacija – sudėtingesnė nei atrodo
Pokalbiai su tėvais atskleidžia, kad jų motyvacija perka daug gilesnė nei vien finansinė nauda.
„Žinoma, kad tai investicija,” – sako trijų vaikų mama Jurgita iš Panevėžio. „Bet svarbiausia man buvo žinoti, kad mano sūnus gyvena saugioje aplinkoje, o ne abejotinos kokybės nuomojamame bute su keistais kaimynais.”
Psichologė dr. Vaida Lebedytė pastebi, kad tokiuose sprendimuose dažnai susipina keli skirtingi tėvų motyvai:
„Viena vertus, tai natūralus noras apsaugoti savo vaiką, suteikti jam saugumo jausmą naujame mieste. Kita vertus, tai ir tam tikro statuso simbolis – ‘mes galime sau leisti nupirkti vaikui butą’. Taip pat matome ir praktinį požiūrį – tai investicija į ateitį, galbūt net savotiška pensijos forma.”
NT rinkos pokyčiai ir naujos tendencijos
Šis reiškinys jau pradėjo formuoti tam tikrus NT rinkos pokyčius. Vystytojų atstovas Mindaugas Žilys pastebi, kad nauji projektai vis dažniau orientuojami būtent į tokią auditorija:
„Anksčiau statėme didelius, erdvius butus šeimoms. Dabar matome didžiulę paklausą kompaktiškiems, funkcionaliai suplanuotiems 25-40 kv.m. butams. Projekte ‘Studento kampas’ Antakalnyje 70% pirkėjų buvo tėvai, perkantys butus studijuojantiems vaikams.”
Taip pat pastebima, kad rinkoje atsirado specializuoti NT agentai, kurie orientuojasi būtent į šią nišą – tėvus, ieškančius būsto savo studijuojantiems vaikams. Jie siūlo specialius turus po universitetus ir aplinkinius rajonus, konsultacijas dėl transporto maršrutų ir net papildomą informaciją apie rajono saugumą – faktorius, kurie ypač rūpi tėvams. Būtent todėl naujo buto pirkimas Vilniuje tampa ne tik finansiškai protingu, bet ir emociškai pagrįstu sprendimu tėvams, rūpestingai planuojantiems savo vaikų ateitį.
Ekonominės ir socialinės pasekmės
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad šis reiškinys turi ir platesnių pasekmių. „Nors kai kurie kritikai teigia, kad tai prisideda prie butų kainų augimo tam tikruose rajonuose, tačiau objektyvi realybė rodo, kad nekilnojamojo turto kainos Vilniuje, nepaisant trumpalaikių svyravimų, nuosekliai kyla jau dešimtmečius,” – pastebi ekonomistė dr. Elena Mačiulaitienė. „Kuo anksčiau įsigyjamas būstas, tuo didesnė ilgalaikė nauda. Neįsigijus dabar, po kelerių metų tą patį butą greičiausiai teks pirkti už gerokai didesnę sumą.”
Sociologai taip pat pabrėžia, kad keičiasi savarankiškumo samprata. „Ankstesnėms kartoms persikraustymas studijuoti buvo pirmasis žingsnis į visišką savarankiškumą. Dabar matome hibridinį modelį – jaunuoliai gyvena atskirai, bet tėvų nupirktame būste, dažnai su tėvų finansine parama komunaliniams mokesčiams,” – aiškina sociologas prof. Arūnas Poviliūnas.
Ilgalaikės perspektyvos ir klausimai
Ši nauja tendencija kelia ir nemažai klausimų apie ilgalaikes pasekmes. Kas nutiks, kai studijos baigsis? Ar vaikai liks gyventi tėvų nupirktuose butuose? Ar jie bus parduoti? O gal taps investiciniu turtu, kuris bus nuomojamas kitiems studentams?
„Mūsų tyrimai rodo, kad maždaug pusė tokių butų išlieka šeimos nuosavybe ir po studijų baigimo,” – atskleidžia NT analitikė Rūta Mačiulytė. „Dažnai jie virsta pirmaisiais jaunuolių savarankiškais namais, o kartais – ir pajamų šaltiniu, kai jie išnuomojami.”
Aišku viena – tėvų aktyvus dalyvavimas NT rinkoje keičia ne tik studijuojančio jaunimo gyvenimo sąlygas, bet ir formuoja naują santykį tarp kartų, kuris peržengia įprastus finansinės paramos rėmus ir virsta ilgalaike investicija į jaunąją kartą. Tai atspindi gilėjantį suvokimą, kad aukštasis išsilavinimas – tai ne tik diplomai, bet ir visas gyvenimo etapas, kuriame tėvai nori užtikrinti savo vaikams geriausias įmanomas sąlygas.
Dažnam tėvui buto pirkimas tampa ne tiek finansiniu sprendimu, kiek emocinės ramybės šaltiniu – žinojimu, kad jų vaikas turi saugius namus naujame gyvenimo etape. Ir nors finansinė nauda neabejotina, galbūt svarbiausia investicija čia yra ne į sienas ir kvadratinius metrus, o į jauno žmogaus saugumą, komfortą ir galimybę sutelkti dėmesį į studijas, o ne į kasdienius buitinius rūpesčius.
Renatas