Namai kaip asmeninė biblioteka: įvadas į šiuolaikinį gyvenimą
Garsusis argentiniečių rašytojas Jorge Luis Borges kadaise pasakė, kad įsivaizduoja rojų kaip biblioteką. Šiuolaikiniame pasaulyje galėtume perfrazuoti: daugelis iš mūsų įsivaizduoja tobulus namus kaip erdvę, kurioje telpa visas mūsų gyvenimas – su visomis jo istorijomis, patirtimis ir potencialiais ateities skyriais. Naujos statybos butai Vilniuje tampa savotiškais šiuolaikiniais naratyvais, kuriuose perkame ne tik kvadratinius metrus, bet ir galimybę kurti savo gyvenimo istoriją naujame kontekste.
Kaip gera knyga turi turėti tvirtą struktūrą, aiškią kompoziciją ir atidžiai apgalvotas detales, taip ir kokybiškas būstas pasižymi kruopščiai suplanuotomis erdvėmis, funkcionalumu ir estetiniu vientisumu. Tačiau, priešingai nei literatūroje, kur skaitytojas yra pasyvus stebėtojas, naujos statybos būste jo gyventojas tampa aktyviu kūrėju – rašytoju, kuris kasdien pildo šio būsto istoriją savo gyvenimu.
Architektūros proza: nuo koncepcijos iki realizacijos
Rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis savo romane „Nusikaltimas ir bausmė” detaliai aprašė Sankt Peterburgo architektūrą kaip neatsiejamą veikėjų psichologinio portreto dalį. Panašiai ir šiuolaikinių Vilniaus projektų architektūra pasakoja istoriją apie mūsų vertybes, prioritetus ir kolektyvinį miesto identitetą.
Naujos statybos projektai sostinėje – tai tarsi šiuolaikinė architektūros proza, kurioje modernios linijos susipina su istoriniais miesto kontekstais. Minimalistiniai fasadai primena Ernest Hemingway lakonišką stilių – nieko nereikalingo, tik esmė. Tuo tarpu vidaus erdvės dažnai projektuojamos taip, kad kiekvienas kambarys būtų tarsi atskiras skyrius, turintis savo funkciją, nuotaiką ir charakterį.
Architektai, kaip ir rašytojai, kuria erdves, kuriose atsiskleidžia gyvenimo dramos, komedijos ir kasdienybės poezija. Geriausiuose projektuose jaučiama ta pati harmonija ir balansas, kurį randame literatūros klas
Deimante