Širdis plaka be perstojo, smegenys analizuoja, sprendžia ir kuria. Viena pumpuoja, kita valdo. Tai – dvi pagrindinės žmogaus sistemos, kurias dažnai laikome atskiromis. Tačiau naujausi tyrimai vis aiškiau rodo: širdies ir smegenų sveikata yra glaudžiai susijusi. Jei kraujotaka širdyje sutrinka – nukentėti gali ir galvos veikla. Ir atvirkščiai – emocinis pervargimas, ilgalaikis stresas ar net miego trūkumas gali išbalansuoti širdies darbą.

Tad klausimas paprastas, bet esminis: ar mes rūpinamės šiomis sistemomis vienodai, ar tik tada, kai viena jų ima siųsti pavargimo signalus?

Kraujotaka – tiltas tarp širdies ir smegenų

Deguonis ir maistinės medžiagos smegenis pasiekia kraujagyslėmis. Būtent širdis – tai raumuo, kuris visą šį procesą varo pirmyn. Jei širdis pavargusi, jei kraujagyslės sustandėjusios ar susiaurėjusios, smegenys negauna pakankamai to, kas joms būtina.

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmogus skundžiasi dėmesio stoka, suprastėjusia atmintimi ar vangumu – ne tiesiog „per daug reikalų“, bet lėtinė smegenų kraujotakos stoka. Ir dažnai ji prasideda labai tyliai: jokio spaudimo, jokio skausmo, bet palaipsniui prastėja koncentracija, atsiranda emocinis jautrumas, net ir lengvas galvos svaigimas.

Širdies ritmas veikia ne tik kūną – bet ir smegenų ritmą

Neurokardiologijos sritis (mokslas apie širdies ir smegenų sąveiką) atskleidžia, kad širdis turi savo „protinį“ aktyvumą. Širdies ritmas daro tiesioginę įtaką tam, kaip jaučiamės, kokius sprendimus priimame, kaip reaguojame į aplinką.

Tarkime, esant dažnesniam širdies plakimui (net jei jis yra „normoje“), dažnai jaučiame įtampą, nerimą, sudėtingiau susikaupti. Kita vertus, kai širdies ritmas yra lėtas, bet neefektyvus – galime jausti nuovargį, mieguistumą. Tai veikia ir mūsų kognityvines funkcijas, ir emocinį atsparumą.

Taigi, norėdami gerai funkcionuojančių smegenų, pirmiausia turime pasirūpinti ir širdies stiprumu bei ritmiškumu.

Simptomai, kurių dažnai nesiejame su širdimi, bet turėtume

Yra keletas požymių, kurie dažnai „nurašomi“ stresui, amžiui ar oro pokyčiams, bet iš tiesų gali rodyti silpnėjančią širdies ir smegenų sąveiką:

  • protinis „rūkas“ – sunku susikoncentruoti, lėčiau reaguojama į informaciją;
  • atminties praradimai – dažniau pamirštami vardai, datos, užduotys;
  • dažnas galvos svaigimas ar silpnumas stovint;
  • emocinis labilumas – verksmingumas, irzlumas, nerimas;
  • nuovargis net po poilsio.

Tai ne visada reiškia ligą, bet tai – ženklas, kad reikia sustoti ir pažiūrėti, ar abi mūsų gyvybiškai svarbios sistemos gauna tai, ko joms reikia.

Ką rekomenduoja mokslas?

Norint stiprinti širdies ir smegenų ryšį, būtina ne tik sveikai maitintis ir judėti, bet ir palaikyti organizmą iš vidaus – su medžiagomis, kurios teigiamai veikia kraujotaką, neuronų veiklą, oksidacinį stresą.

Šiuo metu ekspertai dažniausiai rekomenduoja šiuos komponentus:

  • Kofermentas Q10 – gerina širdies raumens energijos apykaitą, gali padėti palaikyti normalų ritmą.
  • Omega-3 riebalų rūgštys – mažina uždegiminius procesus, būtinos smegenų ląstelių membranoms.
  • Magnis – palaiko nervų sistemą ir širdies ritmą, mažina įtampą.
  • B grupės vitaminai – ypač svarbūs protinei veiklai ir emocinei pusiausvyrai.
  • Gudobelė – gerina kraujotaką, tonizuoja širdies raumenį.

Būtent todėl vis dažniau vartotojų pasirinkimas tampai kompleksiniai papildai širdžiai, kurie vienu metu veikia kelis procesus – padeda širdies darbui ir palaiko galvos kraujotaką. Tai tampa kasdienės rutinos dalimi tiems, kurie nori ne tik gyventi ilgiau, bet ir išlaikyti kokybišką gyvenimo ritmą.

Ar įmanoma prevencija, kol dar „viskas gerai“?

Tyrimai rodo, kad širdies ir smegenų degeneraciniai procesai dažnai prasideda dar tada, kai žmogus neturi jokių nusiskundimų. Tačiau tai nereiškia, kad negalime jų sustabdyti arba bent jau sulėtinti.

Vitaminai širdžiai, praturtinti ir medžiagomis, palaikančiomis protinę veiklą, gali tapti tuo nedideliu, bet labai reikšmingu sprendimu. Jie nepakeičia gyvenimo būdo, bet padeda palaikyti sistemas, kurios veikia tyliai – iki tol, kol pradeda streikuoti.

Širdis ir smegenys – tai ne dvi atskiros būtybės. Jos dirba vienu ritmu. Ir tas ritmas priklauso nuo to, kaip mes mokame jomis pasirūpinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *